Artėjant šventėms vilnietė Kristina kaip ir kasmet nuo vaikystės, sėda rašyti kalėdinių sveikinimų.
Sveikinimus ant atvirukų Kristina rašo nuo mažens. O ir pati dar vaikystėje gautus iš brangių žmonių su šiluma saugo. Nes ranka rašyti – ypatingi.
Dailininkė Sigutė Ach jau daugiau nei penkiolika metų kuria atvirukus. Jos kalėdiniai atvirukai esą labai skiriasi nuo kitų, mat šie – tarsi savotiškos dekoracijos eglutei ar tiesiog namams.
Nors vis dažniau rašom elektroninius sveikinimus arba tiesiog sveikinimo žinutes telefonu, pasak dailininkės, artėjant Kalėdoms atvirukus žmonės perka.
Štai taip pamažėle ir gimsta atvirukai Sigutės dirbtuvėse. Tačiau dabar ji tiesiog rodo tą mums, nes realiai kalėdiniai atvirukai ant šio stalo gimsta vasarą.
Tiesa, kalėdiniuose atvirukuose Sigutė nenaudoja žalios spalvos – esą nėra tikra, ar pavyktų apsimesti, kad už lango ne žiema, o vasara. Tačiau toli gražu ne visi atvirukai, kuriuos Sigutė nupiešia, pasiekia parduotuvių lentynas. Mat nupiešusi visą būrį vėliau dailininkė atrenka. Tačiau kiek dar gyva atvirukų rašymo tradicija, kiek dar juos rašom?
Taigi nors Lietuvoje, kaip ir bendrai Europoje, kiekvienais metais siunčiamų laiškų mažėja dešimtadaliu, per Kalėdas jų gerokai padaugėja. Anot psichologės Daivos Balčiūnienės, ranka rašyti sveikinimai išties šiltesni.
Tačiau rašant sveikinimą esą reikia žiūrėti, kam rašai. Nes priklausomai nuo žmogaus amžiaus, jo pomėgių, elektroninis variantas gali būti kur kas priimtinesnis ir mielesnis.
Kol kalbam apie sveikinimus, Sigutė baigia savo atviruką. Ir visiškai neapgailestauja, kad nemažai žmonių pasirinks ne tokį, rankų darbo sveikinimą. Esą kuo daugiau įvairių sveikinimo formų, tuo daugiau galimybių originaliai ir šiltai pasveikinti artimuosius.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
