M. Davidonis tv3.lt teigė, kad nenuleidžia rankų ir nepaliauja ieškoti savo sūnaus Mykolo. Jaunas vaikinas dingo vasario 4 dieną, eidamas namo iš draugo gimtadienio.
Po kelių dienų buvo rasti jaunuoliui priklausę daiktai – striukė ir kuprinė. Netoli tilto buvo rastas ir 15-mečio ausinių dėkliukas, ausinės, banko kortelė ir telefonas. Vėliau jokių išsamesnių ženklų ar daiktų nerasta, kas galėtų parodyti, kur prapuolė Mykolas.
Mykolo paieškos vyksta kasdien – susibūrė daug entuziastų, kurie padeda ieškoti vaikino. Visi viliasi, kad greitu metu jis atsiras.
Sekmadienį buvo sutelktos gausios pajėgos – 5 laivų flotilės. Papasakokite, kaip sekėsi ir kaip vyko darbai?
Prieš tai ruošėmės ne vieną dieną, tai buvo iš anksto pasidalinta tam tikrais sektoriais, atkarpomis po 10 ar 15 kilometrų. Buvome paskelbę puslapyje, kad ieškomi savanoriai. Atsirado entuziastas Evaldas Bubulis iš Pakruojo, kuris gerai įvaldęs echolotų, sonarų visą techniką.
Jis subūrė savo bendraminčius dar trimis valtimis – ten ir kateriai ir motorinės valtys, kurie buvo su sonarais ir echolotais. Po kelis buvo užkabinta tuos prietaisus – vienas šoninis, kitas tiesiai į dugną.
Tai keturios valtys buvo, keturi ekipažai ir mes su laivyno paskolinta technika ir su žmogumi iš laivyno Sauliumi, kuris patarimais pasidalijo, kaip skaityti tuos sonarus ir į ką atkreipti dėmesį. Iš viso penki ekipažai, kurie tikrino savo sektorius, tai yra plaukė vienu krantu, kitu krantu. Ten tose vietose kur kažką tai rodo sonarai – tai buvo patikrinimai detalesni vykdomi.
Kaip sonarai ir echolotai veikia? Ar galėtumėte plačiau papasakoti?
Vaizdas nėra toks, kaip mes filmuotume su kamera vandenyje. Tas vaizdas nėra aiškus, reikia turėti praktikos visų pirma ir suprasti, ką matai. Kai žvejai jį naudoja žuvims gaudyti, tai jie ten kitus dalykus akcentuoja. Čia dabar mes ieškome kažkokių tai objektų, kurie yra ne upės dugne. Jie išpaišo tokį vaizdą ir panašu labiau kaip ekoskopas. Ne šešėlių mokslas, bet toks ekoskopas, kaip kūdikį pilve žiūri, tai panašu.
Ten vienas šoninis echolotas judina sonarą, kurį tu gali nukreipti į tam tikrą pusę ir apsibrėžti kažkokius akmenis. Su tuo dugniniu matosi padangos, medžiai, bet medžių nebuvo dugne dabar, nes didelė srovė. Ir ta didžioji dalis upės, bent jau mūsų ruože, kur mes plaukiojome, tai toks labai švarus dugnas. Bet yra tų vietų, kur kliūčių ir neidentifikuotų struktūrų yra daugiau. Taip nėra, kad praplaukei ir 100 proc. įsitikinęs, kad ten yra, ar nėra.
Mes dabar pradėjome rinkti tas įtartinas vietas, kurias reikėtų tikrinti labiau ir atidžiau. Su sonarais galima kai kurias vietas atmesti, nes matome, kad nieko ten nėra. Vaizdas aiškėja nei nuo kranto stebėjimai vyko.
Ar yra konkretesnė vieta, kur kyla daugiau klaustukų, kur daugiau juodų ir neištirtų vietų vandenyje? Galbūt planuojat dar tikrinti vėliau jas? Turite kažkokį žemėlapį, kuriame susižymite tas vietas?
Mes pradėjom kaupti tuos duomenis iš skirtingų valčių, ten daug formatų. Mūsų tikslas – pasidaryti vienoje vietoje tokią duomenų bazę, kad mes galėtume ją naudoti susižymėję vietas.
Yra identifikavimo vietos, bet yra ir tos atkarpos, kurios netikrintos su sonaru, tai yra žemiau Pugainių. Vakar buvo nuo Šilo tilto iki Pugainių (žemyn upe, kaimelis Pugainiai). Tai tas ruožas buvo penkių ekipažų patikrintas.
Kadangi žemiau upe su echolotais nebuvo tikrinta, tai čia yra tokios kelios vietos. Visų pirma, tikrinti ten žemiau upe ir, aišku, tas vietas po vakar plaukimo mes čia visi susižymėjome, visi ekipažai atsiunčia savo tas vietas, tai tas vietas reiktų toliau stebėti.
Iki kur planuojamos paieškos? Galbūt yra numatytas planas?
Planuojame iki Nemuno, iki Kauno. Bet tai priklauso nuo to, kiek bus ekipažų. Tai žiūrėsime, nes laivyno paskolintą valtį turime, reikia išnaudoti ją.
Minėjote, kad narai nelabai gali upėje ieškoti. Kokių sunkumų kyla, kodėl narai negali dirbti?
Yra saugumo reikalavimai, srovė yra labai didelė. Narų darbas yra susijęs su tuo, kad pratempiamas trosas per upę ir naras prikabinamas. Tai narai gali ramesnius užutekius patikrinti nuo kranto arba tose vietose, kur tikrai kažkas būtų identifikuota tiksliai, kad čia reikia ieškoti, jau patvirtinta su sonaru.
O saugumo reikalavimai tokie, kai toks vandens lygis ir srovė didelė – tai negalima rizikuoti.
Kaip atrodo paieškos savaitgaliais?
Mes daugiau į tuos technologinius dalykus orientuojamės, kaip vandens visas technologijas. Reikia suderinti valčių ir katerių įleidimus į upę. Susidūrė ten kai kurie vyrai ir ekipažai su problemomis, bet išsisprendė, nes susirado traktorių, nuleistų gan sunkų laivą. Nenusineši tokių ir yra reikalų su privažiavimu.
Kokių dar iššūkių ir sunkumų kyla paieškose?
Nerandam [Mykolo] – tai toks sunkumas ir aiškumo trūkumas. Teritorija didelė, upė galinga. Labai nelengva. Ir šnekant su gaisrininkais, kad gali būti ir taip, ir visaip ten toje upėje. Iš tikrųjų yra tų iššūkių. Kaip sukoordinuoti maksimaliai efektyviai ir žmones panaudoti bei jų techniką. Tai tokie iššūkiai pagrindiniai.
Kokie planai toliau? Galbūt dar reikėtų kokios konkrečios įrangos ar specialisto?
Atsiliepė labai daug žmonių savanorių, kaip ir minėjau, Evaldas Bubulis, kuris suorganizavo tokių patyrusių specialistų. Laivynas, kuris irgi prisijungė labai greitai. Tai suteikia jėgų ir daryti toliau.
Skambina ir narai profesionalūs, kurie pakonsultuoja. Jie savo matymą pasako, kaip gali būti, kad nebūtinai tose vietose, gali būti ir kitose vietose. Kalba iš savo praktikų, kur buvo rasti skenduoliai, patarimų duoda.
Iš tikrųjų daug palaikymo dabar. Su visais pasikalbam, nėra lengva pamatyti, kad ir turi, kiek suprantu, geriausią kažkokią techniką. Kameras bandom įvairiais po vandeniu, bet dar kažkaip neatidirbę to gero matymo, kad gerai matytųsi.
Šiandien bandėm, truputį sugeneravome, bet dar reikia visokių tokių patobulinimų, kurie iš karto neįvyksta, užtrunka kažkokį tai laiką ir tas laikas bėga. Atrodo daug, bet viskam reikia laiko pasirengti, kad efektyviai paskui vandenyje galėtum ir panaudoti tuos dalykus. Net nėra tokios įrangos, kad būtų taip iš karto pritaikyta, vis tiek imi Go Pro kameras. Vandens dronai kol kas nelabai panaudojami upėje dėl srovės, nes nestovi ant srovės, srovė nuneša.
Tai technologiškai buvo išbandyta įvairių rūšių prietaisų, kas, bent mano žiniomis, yra Lietuvoje, galbūt kažkur kitur yra kažkokių kitų technologijų.
Jūsų darbas susijęs su erdvinių žemėlapių kūrimu. Galbūt jūsų gebėjimai labai prisideda ir prie Mykolo paieškų?
Taip, aš geografiją baigęs, bet visą laiką dirbęs su žemėlapiais, duomenimis ir su LIDAR duomenimis (Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeniniai lazerinio skaitmeniniai lazerinio skenavimo taškų duomenys – aut.p.) ir visokiais kitokiais duomenimis: radarų, palydovų duomenimis. Tai iš dalies čia irgi tie patys erdviniai duomenys. Ten irgi yra truputį minčių, kaip padaryti išsamesnę duomenų bazę, kuri būtų panaudojama netgi ir ateityje ar kitose paieškose, ar tiesiog žinotų, kur ta upė yra.
Yra kažkoks, kaip ir vadovavimas projektams, ir projektai iš dalies panašūs: su potvyniais turėjome projektų ir su LIDAR duomenimis, čia jau iš įmonės pusės.“
Prie paieškų prisijungė rekordiškai daug savanorių. Kaip jums pavyko suburti?
Žmonės prisijungia per grupę [Mykolo paieška]. Iš jų ateina kiti žmonės, kurie kažką parekomenduoja ir mes stengėmės asmeniškai pabendrauti.
Visi, matę vaikiną ar turintys naudingos informacijos raginami skambinti numeriais +37061216174 arba 112 ir pasidalinti žinia socialiniuose tinkluose.
Pamatykite, ką anksčiau Mykolo tėvas pasakojo TV3 Žinioms:
