Knyga išleista 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Kūrinys skirtas autorės brolio Gedimino, žuvusio prieš maždaug 15 metų, atminimui.
Beveik 200 puslapių knygoje pasakojama apie skurdžią G. Kildišienės vaikystę, audringą ir pavojų kupina jaunystę, skaudžiausiai smogusias netektis ir traumas. Tačiau neužsimenama apie moters kelią į politiką, skandalus ir pažintį su Ramūnu Karbauskiu.
Apie gyvenimo traumas ir išbandymus
Knygoje autorė be baimės kalba apie slapčiausias bei skaudžiausias detales. Knyga prasideda šiurpiu pasakojimu apie avariją, kurią moteris patyrė būdama labai jauna ir kuri galėjo kainuoti jai gyvybę.
Kaip rašoma knygoje, patirtos traumos, skurdas, tėvų skyrybos, patyčios ir net žiaurus smurtas mokykloje įsirėžė dar jaunutės merginos veide. „Suspaustas žandikaulis ir prikąsta vidinė lūpos pusė – tokia dažnai būdavo mano veido išraiška, einant iš mokyklos namo“, – apie anksti patirtą kančios būseną kalba G. Kildišienė.
Tačiau bene daugiausia dėmesio skiriama autorės broliui Gediminui, kurio figūra kaip leitmotyvas eina per visą kūrinį. Būdamas jaunas G. Kildišienės brolis žuvo autoavarijoje. Šią netektį moteris išgyveno itin skaudžiai. Būtent savo broliui ji ir dedikavo kūrinį.
Apie skurdą, kurį retas patyrė
G. Kildišienę dauguma įsivaizduoja kaip „poniutę“, vairuojančią prabangų automobilį ir nešiojančią Juozo Statkevičiaus paltuką. Tačiau autobiografija atskleidžia kitokį moters veidą.
Pabrėžiama, kad skurdas G. Kildišienę lydėjo nuo pat vaikystės. Tėvams išsiskyrus motinai buvo sunku išmaitinti Gretą ir du jos brolius, todėl vaikai dažnai kęsdavo nepriteklių ir net alkį. Skaudžią patirtį iliustruoja pasakojimas, kaip vaikai eina prašyti tėvo pinigų maistui. Atidarius tėvo buto duris pakvimpa kiaušiniene su spirgučiais. Tačiau tėvas vaikų nei pamaitina, nei sušelpia. Autorė prisimena tuomet skruostais riedėjusias ašaras.
Skurdui į akis teko pažiūrėti ir emigracijoje, apie kurią knygoje daug kalbama. Autorė atvirauja emigracijoje vienu metu išgyvenusi už penkis eurus dvidešimt centų per dieną. Kartais šių pinigų neuštekdavo net aliejuj ir bulvėms.
„Gerai, kad turi praėjusią savaitę pirkto aliejaus – vadinasi, galėsi šią savaitę kepti bulves, na, o jei aliejaus neturi, virsi makaronus. Džiaugiausi, kai galėjau išsikepti bulvių... Springau ketvirtą dieną iš eilės valgydama „Tesco“ parduotuvės makaronus“, – knygoje rašo G. Kildišienė.
Lydėjo problemos darbuose
Knygoje autorė pasakoja apie nuolat darbuose ją lydėjusias problemas. Nuo konfliktiško bendravimo su kolegėmis moterimis iki skandalo dėl esą pasisavintų pinigų.
Autorė rašo, kad vienoje iš neįvardintų darboviečių jai teko kęsti moterų terorą. Esą kolegės ją matė kaip konkurentę ir atvirai jos nekentė.
Autobiografijoje paminėta ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi istorija apie galimai G. Kildišienės įvykdytą vagystę. 2006 metais pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą G. Kildišienės atžvilgiu dėl galimai pasisavintų lėšų iš įmonės, kurioje tuo metu moteris dirbo. Būsima parlamentarė tuo metu kaltę pripažino ir atlygino žalą, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Knygoje autorė leidžia skaitytojui suprasti, kad kalta dėl incidento nesijaučia. „<...> tyrimas prieš mane. Už tai, kad dirbau be išeiginių, dažnai net be užmokesčio. Už tai, kad niekada niekuo nesiskundžiau, niekada nieko neprašiau ir nereikalavau“, – apmaudą lieja moteris.
Vyrai – kaip akmenėliai batuose
Knygoje atviraujama ir apie buvusio vyro taikytą psichologinį smurtą bei žeminimą, skyrybas, santykius su vyrais. Kurie, atrodo, nebuvo labai sėkmingi. Vyrus autorė ironiškai lygina su akmenėliais batuose. „Toks akmenėlis įstrigdavo bate ir kurį laiką spausdavo, kol neapsikentusi sustodavau, nusiaudavau, iškratydavau batą ir eidavau toliau. <...> Kaip rašiau, nei vienas akmenėlis nėra man kūręs finansinės gerovės“, – atvirauja rašytoja.
Autorė pripažįsta, kad ne tik meilėje, bet ir draugystėje jai nesiskė. G. Kildišienė rašo, jog niekada neturėjo daug draugų. O kai kurios istorijos su tariamomis draugėmis verčia kūnu bėgti šiurpą. Viename iš skyrių skaitytoją pribloškia veiksmo filmui galinti prilygti scena, kai viešbutyje autorei ir jos draugėms pasiūloma kokaino ir veiksmas pakrypsta itin pavojinga linkme.
Sunkumus pakėlė su malda lūpose
Kievieną pavojų ir skausmingą patirtį ji esą pakėlė su malda lūpose.
Knygos puslapiuose ne kartą sutinkama moters pamėgta malda Marijai. O tikėjimui net skirtas visas atskiras skyrius. Tikėjimu moteris remiasi ir kalbėdama apie politikės karjerą. „- Atimkite iš manęs tikėjimą – atimsite iš manęs viską, – dažnai atsakydavau į klausimus apie pirmininkavimą partijos miesto skyriui ir žodžius, kad politika – ne vieta geriems žmonėms“, – rašoma knygoje.
Ar bus antra dalis?
Turbūt skaitytojams kyla klausimas, kodėl literatūros naujokė ryžosi parašyti autobiografinę knygą. Pati G. Kildišienė į tai atsako viename iš knygos skyrių. „Tikrai ne tam, kad paverkšlenčiau prieš visą Lietuvą, o tam, kad pasiųsčiau ženklą toms moterims, kurios patiria tokią pat situaciją ir pasakyčiau: jūs nesate vienos, jūs neturite gėdytis, jūs turite apie tai kalbėtis“, – rašoma knygoje.
Spėliojama, kad dienos šviesą gali išvysti ir antroji knygos dalis. Mat kol kas daug skaitytojams įdomių detalių nutylėta. „Atvirai“ nekalbama apie moters kelią į politiką, pažintį su Ramūnu Karbauskiu ir politinį skandalą, išvertusį G. Kildišienę iš parlamentarės posto. Kol kas nežinia, ar autorė ryšis atskleisti daugiau savo gyvenimo detalių.
