Taip ji kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komitetui trečiadienį apsvarsčius situaciją, kai balandį iš Lietuvos buvo išstumti keturi neteisėtai sieną per Baltarusiją kirtę Kubos piliečiai, nors jų atžvilgiu EŽTT buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
„Kviečiu žiūrėti į šitą atvejį kaip į izoliuotą. Daugiau tokių nepasitaikys“, – komiteto posėdyje sakė K. Bubnytė-Širmenė.
EŽTT balandžio 8 dieną priėmė sprendimą, įpareigojantį Lietuvos pasieniečius neišsiųsti iš Lietuvos keturių Kubos piliečių, jeigu šie atsidurtų šalyje.
Balandžio 9 dienos naktį juos Lietuvoje aptiko ir sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai, tačiau, nebuvę oficialiai informuoti apie EŽTT sprendimą ir netikėdami dokumento, kurį pateikė patys migrantai, autentiškumu, apgręžė juos atgal į Baltarusiją.
VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis komiteto posėdyje sakė, kad EŽTT sprendimo autentiškumu nepatikėta, nes anksčiau Lietuvoje aptikti ir jau ne kartą į Baltarusiją išstumti kubiečiai yra teikę pareigūnams suklastotus dokumentus.
„Kovo 31 dieną, kai jie buvo sulaikyti, jie kartu su Kubos pasais pateikė ir suklastotus ispaniškus dokumentus dėl grįžimo į Ispaniją, kurie yra išduodami tik Ispanijos piliečiams“, – kalbėjo vienas VSAT vadų.
„Dėl to pasitikėjimo ir nebuvo“, – sakė jis.
Mato „didelę problemą“
K. Bubnytė-Širmenė aiškino, kad Lietuvoje pasieniečius apie EŽTT sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių migrantų atžvilgiu informuoja ji pati, nes turi prieigą prie teismo duomenų bazės.
Atstovė sakė, kad iki tol visais atvejais apie laikinąsias apsaugos priemones jai teismo darbuotojai pranešdavo skambučiui ar SMS žinute, tačiau šįkart to nepadarė, todėl informacijos apie sprendimą ji negavo ir pasienio pareigūnams nepersiuntė.
„Tas penktadienis buvo paskutinė diena prieš pat taip vadinamas (...) velykines atostogas, kai labai daug žmonių teisme išeina atostogauti“, – teigė Lietuvos atstovė EŽTT.
Ji nurodė informaciją apie EŽTT sprendimą sužinojusi tik sekmadienį, susisiekus žurnalistui, tada ją patikrinusi duomenų bazėje ir persiuntusi pasieniečiams.
Neteisėtiems migrantams padedantys „Sienos grupės“ savanoriai teigia irgi turėję EŽTT sprendimą, tačiau kaltino pasieniečius nebendradarbiavus.
„Šeštadienį ryte Adutiškio užkardos vadas telefonu du kartus užtikrintai paneigė, kad apskritai rado tuos migrantus, nors Rokas Pukinskas, atstovas spaudai, jau buvo pranešęs viešai, kad juos rado“, – sakė „Sienos grupės“ aktyvistas Mantautas Šulskus.
„Su juo net neišėjo kalbėti apie kažkokį bendradarbiavimą ar to dokumento autentiškumo patvirtinimą, nes aš kaip legalus jų atstovas EŽTT būčiau galėjęs padėti tai patvirtinti. (...) To geranoriškumo norint patvirtinti autentiškumą tikrai nebuvo iš VSAT pusės“, – pridūrė jis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad akivaizdu, jog VSAT nesiėmė aktyvių priemonių patikrinti EŽTT sprendimo autentiškumą.
„Matau tikrai didelę problemą, nes turėdama informaciją apie priimtą sprendimą VSAT akivaizdžiai nesiėmė (...) aktyvių veiksmų patikrinti tam sprendimui ir netikrindamas autentiškumo priėmė sprendimus (...) (dėl apgręžimo – BNS). Tai yra labai negerai“, – sakė T. V. Raskevičius.
Prašo neabejoti pasieniečiais
K. Bubnytė-Širmenė sakė aptarusi situaciją su VSAT vadu, jie susitarė palaikyti ryšį panašiais atvejais.
Tuo tarpu EŽTT patvirtino, kad „iš jų pusės bus užtikrintas savalaikis informacijos teikimas“, teigė Lietuvos atstovė teisme.
Ji prašė iš pastarosios kubiečių situacijos nedaryti apibendrinimų dėl VSAT nenoro vykdyti EŽTT sprendimus.
„Iki šiol kiek esame gavę tokių priemonių, ir galiojant nepaprastajai padėčiai taip pat, jos buvo visos įvykdytos iš karto. (...) Tikrai pareigūnai gerbia ir visada vykdo visas laikinąsias apsaugos priemones, kurias skiria EŽTT“, – tvirtino K. Bubnytė-Širmenė.
Ji taip pat sakė šioje istorijoje pastebinti galimą kubiečių piktnaudžiavimą peticijos EŽTT teise, tačiau daugiau detalių neatskleidė, motyvuodama bylos konfidencialumu.
VSAT vado pavaduotojas V. Mačaitis sakė, kad minimi migrantai yra buvę ir Rusijoje, Maskvoje, Baltarusijoje taip pat buvo apsistoję kurį laiką. Jis kėlė klausimą, kodėl kubiečiai nesiekė dėl prieglobsčio kreiptis teisėtai, tai yra per Lietuvos ambasadas arba pasienio su Baltarusija kontrolės punkte.
„Pasienio postus pasiekti yra pavojinga, kaip ir judėti prie ambasados“, – sakė „Sienos grupės“ aktyvistas M. Šulskus.
„Aš pats asmeniškai tiesiog pasibandydamas (...) pasižiūrėjau prieglobsčio prašymo procedūrą Lietuvos ambasadoje Minske ir Lietuvos pasienio punktuose ir tai buvo labai sudėtinga. Žmonės, nežinodami, kokios yra realios galimybės tą prieglobstį gauti, laiko nereguliarų (...) sienos kirtimą saugesne alternatyva“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų ministerija yra įpareigojusi VSAT išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
VSAT galiausiai gavus EŽTT sprendimą, kubiečiai buvo įleisti į Lietuvą balandžio 13 dieną. Šiuo metu jie yra sulaikyti Medininkų užsieniečių registracijos centre. Migrantai yra pateikę prieglobsčio prašymus.
Neteisėtos migracijos per Baltarusiją į Lietuvą srautai smarkiai išaugo pernai. Lietuva dėl to kaltina Minsko režimą ir vadina tai hibridine ataka.
