Varšuvos karališkoji pilis glaudžiai bendradarbiauja visose Valdovų rūmų atstatymo srityse.
Artimiausiu metu į Vilnių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus bus atvežti 40 iš Varšuvos karališkosios pilies ilgesniam laikui paskolintų XVI a. sietynų ir sieninių šviestuvų kopijų.
Anot Varšuvos karališkosios pilies muziejininkų, bendradarbiavimas su Lietuvos valdovų rūmais pastaraisiais metais ypač glaudus. Mat Varšuvos Karališkosios pilies muziejininkai žinomi kaip istorinių rezidencijų įrengimo ir naudojimo specialistai.
Karališkoje pilyje vyksta valstybiniai renginiai, priimami monarchai ir prezidentai, tad lenkų muziejininkų pagalba įrengiant Valdovų rūmų interjerą – svari.
„Šalis be pilies, tai kaip žmogus be širdies. Manau, kad Lietuvos Valdovų rūmų atstatymas yra ne tik simbolinis, bet ir politinis dalykas. Šis projektas baigiamas vykdyti, todėl sveikinu, nes įrodysite, kad esate didi valstybė. Manau, kad rūmai atliks ne tik šviečiamąjį, istorinį-kultūrinį vaidmenį, bet ir politinį“, – kalbėjo Lenkijos karališkosios pilies direktoriaus pavaduotojas Przemyslawas Mrozowskis.
Varšuvos karališkoji pilis, anot lenkų muziejininkų, turi simbolinę prasmę ir Lenkijai, ir Lietuvai. Su šia pilimi susiję reikšmingiausi Abiejų tautų respublikos istoriniai įvykiai. Čia buvo priimamai svarbiausi Abiejų tautų respublikos Seimo įstatymai,o Senatorių salėje pasirašyta garsioji Gegužės trečiosios dienos Konstitucija. Šioje pilyje ji ir saugoma.
Pilies muziejininkai sako, kad atstatyti pilį, kurią karo pabaigoje susprogdino vokiečiai, nebuvo lengviau nei dabar Lietuvai – Valdovų rūmus.
„Istorija nebuvo palanki nei Lenkijai, nei Lietuvai. Mat buvome kitoje Europos pusėje. Lietuvai po karo buvo dar sunkiau nei mums. Mes buvome suvereni šalis, nors ir valdoma komunistų, o jūs nebuvote laisvi. Mes be lenkų tautos patriotizmo tikrai nebūtume nieko atstatę“, – sakė P. Mrozowskis.
Lenkija pilį pradėjo atstatyti po karo praėjus dvidešimt šešeriems metams. Lenkai visame pasaulyje aktyviai rėmė statybas, siuntė autentiškus išlikusius vertingus daiktus, paveikslus,krosnių koklius, parketo pavyzdžius, tikslius brėžinius ir aprašymus. Jie karo metais buvo slepiami ir išsibarstę po visą pasaulį, vėliau grąžinti.
Kasdien pilį aplanko apie tris tūkstančius turistų.
Rūta LANKININKAITĖ
