.jpg)
Metus vykdytas Rytų Europos studijų centro tyrimas parodė, kad iš Rytų atkeliaujanti Rusijos propaganda yra taikoma į tris asmenų grupes: tautines mažumas, sovietinės nostalgijos veikiami ir socialiai jautriausiai gyventojai. Propagandinis Kremliaus tikslas – sudaryti Baltijos šalių kaip „laikinų“, nuolat klijuojant „netikrų Vakarų“ ir „netikros Europos“ etiketes“.
Atsiremia į demokratijos vertinimą
Prie tyrimo prisidėjęs centro Politios analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas teigia, kad kuo didesnis nepasitenkinimas Lietuvos valdžia, tuo didesnis palankumas rytų kaimynei.
„Pagrindiniai veiksniai, kurie turi svarų vaidmenį prokremliškų nuostatų yra pirmiausia koreliacija su sovietmečio vertinimu. Taip pat labai ryški jungtis su tuo, koks yra pasitenkinimas vykstančiais demokratijos procesais ir su rusiškų kanalų žiūrėjimu. Tad kuo didesnis nepasitenkinimas demokratija Lietuvoje, tuo labiau tikėtina, kad žmogui patiks Putinas, Rusija atrodys draugiška“, - teigia V.Keršanskas.
Rytų Europos studijų centro analitikas, komentuodamas tyrimo rezultatus teigia, kad nors sovietmečio vertinimas paskutiniais metais yra sumenkęs, tai guosti neturėtų. „Visgi matome, kad sovietmečio vertinimas labai greitai prastėja nuo 2012 metų. Labai ryški tendencija buvo kriziniai metai, kai teigiamas Rusijos vertinimas buvo labai išaugęs. Dabar jis yra gerokai mažesnis. Bet vis dėl ketvirtadalis visuomenės tai vertina kaip gerą laikotarpį“, - sako politologas.
„Dėl demokratijos veikimo, nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti demokratijos veikimu yra 42 procentai gyventojų. Yra ir ryški pilkoji zona, kurie yra nei patenkinti, nei nepatenkinti, jų yra apie trečdalis. Juos, žinoma, yra lengviau patraukti į Rusijos pusę, nes aiškios pozicijos jie neturi“, - situaciją vertina politologas.
Tautinių mažumų palankumas Putinui stebinantis
Rytų Europos studijų centras atskirai tyrė ir tautines Lietuvos mažumas: Vilniaus miesto, rajono, Visagino, Šalčininkų ir Klaipėdos rajono.
Tyrėjai tautinių mažumų klausė kelių klausimų: ar patinka Putinas, ar Krymas buvo okupuotas teisėtai, ar Rusija draugiška, ar žiniasklaida objektyvi. „Tai gauti atsakymai buvo dvipusiai: arba visais klausimais yra prokremliška pozicija, arba ne. Tokių neapsisprendusių, kaip kad visuotinėje apklausoje, buvo tikrai mažiau“, - pasakoja V.Keršanskas.
Tyrėjas nurodė ir pagrindinius prokremliškų pozicijų veiksnius. „Tai yra tas pats sovietmečio vertinimas ir labai ryškus rusiškų kanalų žiūrėjimas. Priklausymas tai informacinei erdvei labai ryškiai lemia nuostatas. Dar labai ryškiai pasimatė ir LRT žiūrėjimas Putino vertinimui. Jei tautinių mažumų atstovai dažniau nei kartą per savaitę žiūri LRT, jų nuostatos yra gerokai kritiškesnės, nei tų, kurie nežiūri ir gyvena išskirtinai tik rusiškoje erdvėje“, - situaciją komentuoja politologas.
Į klausimą „Ar sovietmečiu paprasti žmonės gyveno geriau, nei dabar“ 42 procentai apklaustųjų reagavo teigiamai arba labai teigiamai, ketvirtadalis nuomonės neturėjo, o skirtumas tarp rusų ir lenkų tautybių apklaustųjų nebuvo ryškus. Į kitą klausimą „Ar Sovietų sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa“, teigiamai atsakė taip pat 42 procentai. Panašus skaičius apklaustųjų pritarė ir klausimui apie teisėtą Krymo užpuolimą.
„Labiausiai prikaustantis dėmesį aspektas yra Putino vertinimas, kur matome, kad tarp rusų ir lenkų net 70-80 procentų teigiamai arba labai teigiamai vertina Rusijos prezidentą. Ir tai lenkia mūsų prezidentės vertinimą. Tai yra skaičiai, kurie verčia sunerimti“, - tikina Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.
Nemokame skaityti kritiškai
Tyrimas pateikė ir rekomendacijas, kaip su šiomis problemomis ir gana gąsdinančiais skaičiais ir tendencijomis kovoti. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys siūlo mokyti kritiškai skaityti žiniasklaidą.
„Šio tyrimo rekomendacijos galėtų būti išryškintos dviem aspektais. Pirmas, fragmentinė situacija įvairių institucijų veiklų šioje srityje, informacijos saugumo aspektu. Reikėtų koordinuoti šitas veiklas. Antras, kultūros ir švietimo suderintų veiklų poveikį. Tai yra susiję tik su kritišku žiniasklaidos skaitymu ir tokių gebėjimų ugdymu, informaciniu raštingumu“, - rekomendacijas teikia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas.
