Pernai metų balandžio vidutinė oro temperatūra buvo 4,4 - 6,2 °C. Tai reiškia, kad ji buvo 1–2 °C žemesnė už klimato normą.
Mėnesio pradžioje (balandžio 1– 2 d.) aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 20 - 25 °C, pajūryje iki 15 - 19 °C. Daugelyje šalies rajonų buvo viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. Žemiausia oro temperatūra mėnesio ketvirtąjį penkiadienį nukrito iki -2…-8 °C.
2016 metų balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 6,1 - 7,8 laipsnių, daugelyje rajonų artima normai, pajūryje iki 1°C aukštesnė. Aukščiausia oro temperatūra pirmąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 16 - 21 °C, Nidoje iki 15 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0 -5 °C.
2015 metais balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 5,8-7,5 °C (daugelyje rajonų 1-1,5° aukštesnė už normą. Aukščiausia oro temperatūra daug kur siekė 21-27 °C, pajūryje 17-20 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0 - 4 °C, Nidoje iki 1 °C
Vėjas ir saulė
2016 metais didžiausias vėjo greitis balandį daugelyje rajonų siekė 15–20 m/s., o štai 2015 ir 2017 metais didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų siekė 16-21 m/s, .kai kuriuose vakariniuose rajonuose 22-23 m/s. Taigi pernai metų balandis buvo ramesnis už prieš porą metų buvusį.
2016 metais saulė balandžio mėnesį vakarų Lietuvoje spindėjo 190–235 val., kitur 125–175 val.
Prieš du metus 2015 metų balandį saulė daug kur spindėjo 160-190 val. (beveik atitiko normą), pajūryje 200-230 val. (tai buvo 20-40 val. ilgiau negu norma).
Yra buvę ir 30 laipsnių šilumos
Žemiausia oro temperatūra balandį, nepatikėsite, krito net iki –23,0 laipsnių, tai nutiko 1963 balandžio 4 dieną Švenčionyse. Tuo tarpu aukščiausia oro temperatūra užfiksuota šį mėnesį siekė net +31,0 laipsnį, tai nutiko ne taip ir seniai, 2012 balandžio 29 dieną Alytuje.
Įvairių kritulių balandžio mėnesiais taip pat pasitaikydavo.
1993 metais balandžio 24 dieną Vilniuje per 1 val. 25 min. iškrito 62,5 mm kritulių.1977 metais balandžio 12 -14 net 51 val. tęsėsi lijundra. Panevėžyje apšalo skersmuo siekė 175 mm (ant elektros perdavimo linijų), apšalo masė siekė nuo 584 iki 888 g Ukmergėje. Absoliutus apšalo masės maksimumas ant elektros perdavimo linijų - 1600 g, Vilniuje, Viršuliškėse.
Tikrasis pavasaris prasideda balandžio viduryje
Klimatologiniu požiūriu pavasaris prasideda tada, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 0 °C, tačiau pagal gamtoje vykstančius procesus, tikrojo pavasario pradžia tapatinama su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu per 5 °C, o tai mūsų šalyje įvyksta vidutiniškai balandžio 12 d.
„Paprastai Lietuvoje pavasaris ateina iš vakarų ir pietvakarių į šiaurės rytus, o jo trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 mėnesio rytiniuose rajonuose iki 3 mėnesių pajūryje. Vidutiniškai virsmas, kai vidutinė paros temperatūra peržengia 0 laipsnių, įvyksta kovo antrą dešimtadienį“,– kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Užtikrinta šiluma atkeliauja antroje balandžio pusėje.
„Balandžio mėnuo visada pasižymi tuo, kad orai dar būna permainingi. Matyti, kad saulutė šviečia, tuoj išsirengęs išbėgsi į lauką, jau galima nepasiimti šiltesnių rūbų, skėčio, o staiga čia ims kilti kokia nors dargana, snaigės, debesys užslinks. Balandį kartais ir sniego gali dar pakristi. Tai toks apgaulingas, permainingas oras vyrauja. Balandžio antroje pusėje mūsų krašte galima matyti pasikeitimus medžių išvaizdoje, sprogsta pumpurai, skleidžiasi pirmoji žaluma“,– kalbėjo etnologas Jonas Vaiškūnas
