Dosnūs lietuviai medikams padėkų negaili. Nei žodinių, nei juo labiau piniginių. Medikai pernelyg irgi nesispardo. Anot jų, tai normali praktika visame pasaulyje. Tačiau jeigu iš tiesų taip, iš kur žinoti, kiek kokiam gydytojui ir už ką padovanoti?
Anot Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, viskas priklauso nuo to, kokia bėda užpuolė ir pas kokį gydytoją gydotės. Kuo brangesnis gydymas, dažniausiai tuo brangiau atsieina ir padėka gydytojui. Tačiau tikslių nurodymų kiek ir už ką duoti – kaip, pavyzdžiui, galioja taisyklė, kad arbatpinigių kavinėje reikia palikti bent 10 proc. nuo išleistos sumos – medicinos srityje nėra.
„Lietuvoje galioja tokia medicinos sistema, kad nors viešosiose įstaigose medicinos paslaugos yra kompensuojamos valstybės, pinigų viskam neužtenka, todėl dalį gydymo iš savo kišenės turi padengti pats pacientas. Dažniausiai tai nėra didelės sumos – iki 5 proc. nuo visos gydymo sumos. Vis dėlto visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje egzistuoja tradicija, kad po gydymo pacientai atsidėkoja gydžiusiam gydytojui. Žinoma, tai neprivaloma, tačiau ir nedraudžiama“, – tvirtina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Anot jo, sąjungos atstovai ne kartą kalbėjosi su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir jiems įrodinėjo, kad paciento padėka medikui po gydymo nėra kyšis. Tai normalus dalykas, pripažįstamas daugelyje šalių.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje medikai netgi giriasi savo dovanomis kitiems. Jiems tai pasididžiavimas, kad juos įvertino, kad jie patiko pacientui ir pateisino jų lūkesčius. Tai normalus dalykas“, – teigia L.Labanauskas. Jo teigimu, kai kuriose valstybėse, kai pacientas atneša grynųjų arba išrašo čekį savo gydytojui, šis nusiunčia jį pas vyriausiąją slaugę, kuri surenka čekius. „Būna ir tokių atvejų, kai pacientas primigtinai reikalauja, kad pinigus priimtu ne visas gydęs kolektyvas, o tik daktaras. Jeigu pinigai padovanojami visam skyriui, tai visi vėliau nusprendžia, kur tuos pinigus panaudoti: pavyzdžiui, nusipirkti reikalingos literatūros ar pan.“, –užsienio praktiką pasakoja Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.
Pašnekovo teigimu, visiška nesąmonė drausti žmonėms atsidėkoti gydytojams, ypač, jeigu jie to nori. Anot jo, tai tikrai nėra kyšis, nes paprastai medikui atsidėkojama po gydymo, o ne prieš jį, be to – gydytojai padėkų nereikalauja. „Žinoma, būna įvairių atveikų, bet jeigu tikrai yra korupcija ir kyšininkavimas, tai čia jau ne mūsų reikalas, o specialiųjų tarnybų“, – sako L.Labanauskas.
Paklaustas apie brangiausias gydymo sritis, pašnekovas sako, kad tokių sąrašų niekas niekada nesudarinėjo, be to, dažnai viskas priklauso nuo įvairių asmeninių aplinkybių.
„Tarkime, kad onkologinio ligoninio gydymas valstybei kainuoja 5 tūkst., o pas terapeutą atėjusio paciento, sergančio, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, gydymas atsieina 200–300 Lt. Aišku, daug daugiau kainuos ir neurochirurgo ar ginekologo – akušerio paslaugos, negu pediatro, nes pati gydymo procedūra, pats pasirengimas kainuoja daugiau šiose srityse“, – brangiausių ir pigesnių medicinos paslaugų kainas lygina L.Labanauskas. Jo tvirtinimu, kai kuriose šalyse medikai netgi draudžiami skirtingomis sumomis, atsižvelgiant į tai, ką jie dirba: jeigu gydymas brangesnis, tai ir draudimo suma didesnė. Lietuvoje kol kas visi draudžiami vienodai. „Mes esame išsikovoję, kad visi Lietuvos medikai kol kas būtų draudžiami vienoda suma. Jeigu medikas priklauso sąjungai, tai jam priklausomai nuo sąlygų metams draudimas kainuoja 50–200 Lt“, – sako pašnekovas.
Priklausomai nuo gydymo išlaidų ir sudėtingumo skiriasi ir padėkos gydytojams.
