Praėjusią savaitę civilinė ir karinė žvalgyba pristatė „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. Žvalgybos pareigūnų teigimu, pagrindiniais grėsmių šaltiniais Lietuvai išlieka trys valstybės: Rusija, Baltarusija ir Kinija.
„Metai po metų įtampa auga ir panašu, kad nėra prielaidų jai mažėti“, – pristatydamas vertinimą sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“ trumpai apžvelgė ir S. Guzevičius. Atsargos pulkininko manymu, grėsmės Lietuvai išlieka panašios, bet intensyvėja.
„Tik galime pasikartoti, kad matome situaciją, kokia vyksta Ukrainoje ir su parama, kurios, tiesą pasakius, nepakanka – nuo karo pradžios ji dar labiau sumažėjusi, tikiuosi, kad laikinai. Taip pat hibridinės grėsmės, kurių net negalima vadinti grėsmėmis, net tai jau hibridiniai išpuoliai“, – laidoje kalbėjo jis.
„Nuo 2022 m., ko neturėdavome anksčiau, tai yra kinetinių išpuolių, jau mes turime ir juos. Turėjome iššūkių ir su nelegaliais migrantais, taip pat ir su Rusijos opozicijos nario sumušimu. Mes turime visą paketą, visus penkis elementus“, – pridūrė S. Guzevičius.
Penki hibridinio karo elementai
Atsargos pulkininkas paaiškino, kokie tie penki elementai, kurie sudaro vadinamąjį hibridą.
„Tie penki elementai bus: informaciniai karai, nuo ko viskas prasideda; <...> kibernetiniai išpuoliai, kurie irgi vyksta pilnu tempu; energetinis-ekonominis spaudimas ir įvairūs trikdžiai; špionažas (šnipinėjimas – red. past.), kuris visą laiką vyksta, ir kinetiniai išpuoliai. Šie penki elementai sudaro hibrido kokteilį. Kai jie vykdomi vienu metu ir koordinuojami, kad būtų pasiektas kuo efektyvesnis priešo rezultatas, tai ir sudaro hibridinį pavojų“, – teigė S. Guzevičius.
Anot SOP įkūrėjo, norint duoti tinkamą atkirtį, pirmiausia reikia suprasti šias grėsmes, aiškiais jas įvardyti, o tada planuoti atsakomuosius veiksmus.
„Aišku, aukščiausias pilotažas yra išankstinis užkardymas – prevencija, bet tai labai sunku padaryti“, – komentavo pašnekovas.
Kai valstybės institucijos aiškiai suvokia hibridines grėsmes ir jas įvardija, galima pereiti prie visuomenės edukacijos. Su visuomene, anot S. Guzevičiaus, reikia kuo daugiau kalbėtis, o apie jau minėtus penkis grėsmių elementus pasakoti per realius pavyzdžius.
„Reikėtų kalbėti ne hipotetiškai, o su konkrečiais pavyzdžiais, kaip, pavyzdžiui, migrantai, opozicijos atstovų sumušimas, kiti kinetiniai išpuoliai ar melagingos naujienos, kurios kartais brukamos net per mūsų pačių kanalus. Kuo daugiau faktų mes pateiksime, nemanau, kad tai užliūliuos ir pasidarys nuobodu. Galbūt tai kaip tik sukels visuomenės susidomėjimą“, – kalbėjo S. Guzevičius.
Perspėja dėl pratybų Lietuvos pašonėje
Kaip vieną iš svarbiausių grėsmių atsargos pulkininkas išskyrė informacinius karus, kurie vyksta jau seniai ir kuriuos prieš kitas šalis aktyviai vykdo tiek Rusija, tiek Baltarusija.
„Ta idėja sukurta dar carinėje Rusijoje, surašytas netikras naratyvas, melaginga istorija, kad Lietuvos karalystę sukūrė ne lietuviai – baltai pagonys, o baltarusiai – provoslavai. Jie stato paminklus mūsų karaliams, bet sako, kad jie yra baltarusiai: Algird, Mindov, Gedimin. Mes net Algirdui neturime paminklo, o jie jau pasistatė didžiausią.
Juos nuo mokyklos suolo moko šios teorijos ir per kiekvienas „Zapad“ pratybas tai yra kartojama, kad Vilnius turi priklausyti Baltarusijai. Tai yra kartojama viešojoje erdvėje, tą sako propagandistai, politikai, Rusijos ir Baltarusijos teisininkai, istorikai, tas yra rašoma vadovėliuose“, – akcentavo S. Guzevičius.
Kitos „Zapad“ pratybos vyks šių metų rugsėjo mėnesį.
„Galime daryti tik prielaidas, ką jie pasakys dabar. Nemanau, kad tiek metų tęsę, jie dabar pakeis tą naratyvą, o čia yra labai aiški teritorinė pretenzija. Čia yra labai aiški informacinė grėsmė, kuri gali tučtuojau tapti kinetine grėsme. Kelias labai trumpas“, – teigė atsargos pulkininkas.
Jis taip pat išreiškė nuogąstavimą dėl į Lietuvą atvykstančių baltarusių. Jų plūsta tūkstančiais, daugiausia į Vilnių ir Vilniaus rajoną, tačiau Lietuvos tarnybos nebespėja tikrinti, ar jie nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.
Ilgainiui kyla įvairių incidentų, pavyzdžiui, Baltarusijos opozicionieriams paskelbus apie iniciatyvą savo šalies piliečiams išduoti vadinamuosius naujosios Baltarusijos pasus, kilo ginčas dėl jame vaizduojamo simbolio – lietuviai teigė, kad tai Vytis, baltarusiai aiškino, neva tai jų simbolis „Pagonia“.
„Mes visi už Baltarusijos demokratėjimą, bet kai yra pradedama savintis mūsų istorija, mūsų sostinė ir mūsų simboliai, tai yra labai negerai, nes ant melo toli nenuvažiuosi. Tai veda tiesiai į clashą (angl. konfliktą) abiejų tautų – baltarusių ir lietuvių“, – sakė S. Guzevičius.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
