Lyduvėnų miestelio gyventojai susisiekė su portalu tv3.lt ir nurodė, kad kone kiekvienas sakinys, kurį parašė T. Neimontas savo kreipimęsi į geros valios žmones, buvo melas.
Rugpjūčio 28 d. į uždarą Facebook grupę „Padėkime vienas kitam“ Tomas Neimontas parašė graudų kreipimąsi, kuris greitai sulaukė žmonių dėmesio.
„Sveiki, išdrįsome kreiptis i šio puslapio narius,nes jau praradome viltį. Pabandysiu papasakoti trumpai kas nutiko, o ar padėti, ar ne spręskite Jūs.06.26 išleidome sūnų į KATALIKIŠKĄ stovyklą kuri buvo organizuojama parapijos vaikams ir vyko kaimo turizmo sodyboje. Po sekmadienio mišių išleidome vaiką į stovyklą, bet vakarop sulaukėm skambučio vieno iš vadovų, kad skubiai vyktume į ligoninę, nes sužalotas sūnus ir pakeleivinga mašina nuvežtas be sąmonės į priėmimą. Nuvykus į ligoninę, daktarai tepasakė, kad kovoja dėl gyvybės, sunkiai sužeista ranka, nukirstos kraujagyslės, nervai, supjaustyti audiniai, situacija labai rimta. Vaiką atgaivinus reanimobiliu jis pervežtas į Kauno KMUK IR SKUBOS TVARKA OPERUOTAS. Operacija truko 5 valandas, operacija pavyko.
Vaikas pabudęs po narkozės papasakojo, kas įvyko. Stovykloja jį užpuolė šuo, atsivežtas sodybos šeimininkų dukros. Šuo krimstelejo į paakį ir vaikas bėgdamas nuo šuns trenkėsi į kiemo apšvietimo stulpą, nuo stulpo krisdamas stiklinis gaubtas sužalojo jam ranką. Kaune mus susirado šuns šeimininkė ir patvirtino vaiko žodžius, pasiūlė padengti visas su vaiku susijuses išlaidas, kelionės, reabilitacijos. Sąlyga buvo tokia, kad neturėsim pretenzijų ir nerašysim pareiškimo. Kadangi stovyklai vadovavo gerai mums pažįstamas vadovas, mes patys esame aktyvūs katalikai, žmogum patikėjome ir kad nesukelt problemų nei stovyklos vadovams, nei sodybos šeimininkams, nes tos stovyklos, kaip dabar paaiškėjo, vyko nelabai legaliai, mes sutikome.
Kadangi su žmona esame antros grupės invalidai, gyvename iš to, ką užsiauginame patys, maistui ir būtiniausiom reikmėm mums užtenka, o čia buvo pasiūlyta pagalba ir kaip geros valios ženklas buvo duota du šimtai eurų, o visa kita bus padengta kaip vaikas pasveiks pagal čekius. Mes skolinomės, kas padėjo iš pažįstamų rato, rinkome ir renkame iki šios dienos čekius. Po dviejų savaičių buvome išrašyti į namus laukti reabilitacijos, nes pagal ligą tiko Palangos „Gintaras“ arba Druskininkai ir „Kačerginė“, apie pastarają pasiskaičius komentarus praėjo noras ten važiuoti, Druskininkai buvo brangu, tad pasirinkome Palanga. Bandant susisiekti su kaltininke, likome maloniai nustebinti jos požiūrio: vaikas gyvas, nieko aš daugiau jums neduosiu, norit - duokit į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Kreipėmės į bendruomenę, stovyklos vadovus- atsakymas toksai pat. Bet kreipiantis privačiai tenka samdytis advokatą, o tam reikia pinigų, kurių mes neturėjome ir bendruomenė pasistengė padaryti taip, kad mes jų negautume. Vadovo atsakymas: man tas stovyklas reiks ir kitais metais dar daryt, ir jūs čia nepurkštaukit, vaikas gyvas, o kad ten nepilnai jaučia pirštukus ir pačią ranką - nieko baisaus, išaugs. Tai buvo pirmas smūgis. Pardavėm, ką galėjom, pasisamdėm advokatą ir Prokuratūra iškėlė bylą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo šuns šeimininkui.
Labai padėjo ir dar padeda nuostabus žmogus „Carito“ darbuotoja Vilma Beržinskienė, Jos asmeninėmis lėšomis vaikas su mama pateko į reabilitacija. O čia užvirė tikras pragaras, sukilo bendruomenė prieš mus, kaip mes drįsom paduoti į teimą tą šuns šeimininką, juk jie stovyklas daro ten, dabar užpuolė auditai ir pradėjo traukt visokius nelabai švarius reikalus. Mums daromas protu nesuvokiamas spaudimas, turėjom su žmona šiokius tokius darbelius parapijoj, uždarė viską, likom tik palaikomi minėtos moters. Bendruomenės tikslas - bet kokia kaina padaryti, kad mes atsiimtume pareiškimą. Mes neprašom nei kompensacijų, nei kažką norim nuteisti - mes tik kovojam už vaiko sveikatą ir norime tik to, ką išleidom. Vaikui reikalinga psichologo pagalba, laukia antra neurochirurginė operacija Kaune,vaikas plokščiapadis, skubiai reikalingi ortopediniai batai, jau nekalbu apie mokyklos reikmenis, kasdieniniams vežiojimams į procedūras du kart per dieną, gyvename kaime ,iki ligonines į abu galus 40 km, kitom procedūroms, konsultacijoms vežame į Kauną, atstumas 192 pirmyn ir atgal, Pirmadieniui reik pas ortopedus į Kauną - net kurui automobiliui neturim. Esam negeriantys ar kažkokie asocialūs asmenys, parduot ir jau nebeturim ką, liko tik keletas avių ir ožkų. Padėtis kritinė, tolesniam gydymui ir reabilitacijai reikalingas lėšos. Kas gali,t padekit nors po centą, kam reikia, galiu asmeniškai atsiųsti visus išrašus, rekomendacijas tolimesniam gydymui ,pavedime nurodant Dominyko gydimui ir rebilitacijai. Vaiko sąskaita swedbanko Lt747300010133767932. Dominykas Bykovas. Meldžiuos už Jus“, - „Facebooke“ rašė T. Neimontas (šiuo metu šis įrašas jau pašalintas).
Į stovyklą pateko savavališkai
Šiluvos miestelio gyventoja (pavardė redakcijai žinoma - red.) atsiuntė bendruomenės, kuroje gyvena T. Neimontas su šeima, pareiškimą, po kuriuo pasirašė parapijos klebonas, parapijoje dirbančios seserys, Lyduvėnų miestelio ir tikinčiųjų bendruomenių nariai, Šiluvos miestelio ir tikinčiųjų bendruomenių nariai, Baltkarčių, Padubysio, Bulavėnų kaimų ir tikinčiųjų bendruomenių nariai.
„Tomas rašo: „Šių metų birželį, po sekmadienio mišių išleidome vaiką į stovyklą“... Pirmiausias ir svarbiausias faktas, kad vaikas stovykloje atsidūrė visiškai nelegaliai. Kai dauguma vaikų į stovyklą registravosi nuo pavasario, pildė prašymus, pasirašinėjo saugaus elgesio instruktažus, rinko sveikatos pažymas (visi šie dokumentai privalomi bet kurioje stovykloje), Tomas su Egle atsitokėjo paskutinėmis dienomis. Kadangi vietų stovykloje jau nebuvo, Dominykas vykti negalėjo.
Tačiau Tomui toks atsakymas nepasirodė suprantamas, kadangi dieną prieš stovyklą Lyduvėnų bažnyčios patarnautoja, labai gerbiama daugiavaikė mama D.M., per vaikus išgirdo, jog Dominykas važiuos kartu ir reikėtų jį paimti. Pati dėl blogos savijautos savo vaikus paprašė nuvežti bendruomenės narį gerą draugą D.M, kurio liudijimu, Dominyką iki jo mašinos atlydėjo kita vyresnė Tomo dukra Justina, tuo metu atostogavusi pas tėtį. Patys tėvai net nepasirodė, nekalbant apie tiesioginį jų prašymą nuvežti vaiką.
Atvykusio berniuko atsakingi už registraciją stovykloje dirbantys savanoriai nepažinojo, jis neturėjo nei tėvų sutikimo, nei sveikatos dokumentų, nei registracijos mokesčio (10 Eur). Pagal visas taisykles Dominykas turėjo iš karto būti išvežtas namo. Tačiau organizatoriai buvo gailestingi ir dėl tėvų aplaidumo nenorėjo psichologiškai traumuoti vaiko, iškart išvarydami jį iš stovyklos. Po vakarienės buvo planuojama daryti vadovų susirinkimą ir nuspręsti, kaip elgtis, žinoma, skambinti berniuko tėvams. Tačiau nelaimė įvyko prieš pat vakarienę. Tai, kad vaikui buvo leista pasilikti, ir buvo pagrindinė organizatorių klaida. Tačiau niekas neįtarė, kuo šis katalikiškas geranoriškumas baigsis“, - rašoma bendruomenės laiške.
Šuo nepuolė
Vėliau Tomas laiške rašo, kad „Dominykas tvirtino, kad jį užpuolė šuo, atsivežtas sodybos šeimininkų dukros. Šuo atbėgęs staiga krimstelėjo berniukui į paakį ir išsigandęs vaikas bėgdamas nuo šuns trenkėsi į kiemo apšvietimo stulpą, nuo kurio krisdamas stiklinis gaubtas sužalojo ranką.“
„Nežinia, ką iš tikrųjų tvirtino šoko ištiktas vaikas, bet paklausykime, ką pasakoja tiesiogiai įvykyje dalyvavę stovyklos dalyviai bei vadovai E.M., R.M., J.A., G.M., I.Č., V.V., T.V., L.V. Pasirodo, jaunas sodybos šeimininkų dukros šuo (labradoras, o ši veislė ypatingai nepasižymi agresyvumu) stovykloje iš tiesų lakstė palaidas. Berniukas, kaip ir kiti vaikai, žaidė su šunimi ir neklausė nei vieno iš vadovų, kurie ne kartą liepė liautis ir palikti svetimą šunį ramybėje. Vadovė J.A. net atėmė iš vaikų kamuolį, kad negainiotų šuns. Dominykas nepaklausė net tada, kai žaisdamas šuo letena grybštelėjo per antakį (nuotraukoje aiškiai matosi įbrėžimas, o ne kandimo žymė, tą patvirtina ir E.M., pati užklijavusi žaizdelę).
Vaikas ir toliau žaidė, bėgdamas nuo šuns paslydo, griuvo, bandė prisilaikyti už lauko šviestuvo, o šis duždamas perpjovė ranką. Visų stovyklos dalyvių, mačiusių įvykį, liudijimai sutampa – šuo nepuolė vaiko, jis pats neklausė vadovų ir gainiojosi šunį, o sužalojimas – vienareikšmiškai nelaimingas atsitikimas. Dėl to nekalti nei stovyklos vadovai, nei stovyklavietės savininkai, nei šuns šeimininkai. O jei primygtinai ieškoma kaltės – tai kalti tik patys tėvai, kurie įžūliai nepaisė organizatorių pranešimo, jog registracija pasibaigus ir stovykloje nebėra vietų“, - teigia bendruomenės atstovai.
Geranoriška pagalba
Toliau bendruomenės nariai ginčija ir tokį vyro teiginį: „Viską išsiaiškinus, neužilgo Kauno klinikose mus susirado šuns šeimininkė ir patvirtino sūnaus žodžius, siūlydama padengti visas gydymo, kelionių ir reabilitacijos išlaidas su sąlyga, kad neturėsime pretenzijų ir nerašysime pareiškimo.“
„Pirmiausia, šuns šeimininkė D.V. atvyko ne į Kauno klinikas, o į Raseinių priimamąjį. Ir tą padarė valanda anksčiau už patį Tomą su Egle. Ji kartu su vaiką atvežusiais stovyklos vadovais E.M. ir R.M. pasitiko policijos darbuotojus, pasirašė reikiamus dokumentus. Atvykęs Tomas Neimontas iš karto pranešė, jog supranta, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ir jokių pretenzijų niekam neturi ir reikšti neketina. Tačiau stovyklavietės šeimininko dukra visgi prisiėmė kaltę už savo šunį ir geranoriškai pati pasiūlė finansinę pagalbą, kol vaikas pasveiks. Dar priimamajame iš karto į rankas Tomui padavė 200 eurų. Ir tą padarė be jokių „sąlygų“, nes nebuvo net kalbų apie kokius nors pareiškimus ar pretenzijas. Vėliau D.V. dar 100 Eur davė Kauno klinikose, kuomet iš savo rūpesčio ir geros širdies Tomui atvežė valgyti“, - piktinosi bendruomenė.
Šuns šeimininkei – sunkios dienos
Vėliau Tomas teigia, kad „išleidus dideles sumas ir pasibaigus pinigams bandžiau susisiekti su nelaimės kaltininke, tačiau likome nustebinti jos požiūrio. Šios teigimu, kadangi vaikas gyvas, ji daugiau gydymo išlaidų nedengs, o jei esame nepatenkinti, galime ją duoti į teismą.“
Bendruomenė tuo tarpu tvirtina, kad ta „nelaimės kaltininkė“ buvo geranoriškai pasiūlius visą finansinę pagalbą dar ligoninėje. Tačiau Tomas, rašoma laiške, ją pradėjo persekioti reikalaudamas vis daugiau, kol šie reikalavimai pavirto į ne visai protu suvokiamą terorizavimą.
„Jai buvo rašomos agresyvios žinutės, visos jos žinomos ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Kai buvo pradėta reikalauti padengti net su gydymu nesusijusias išlaidas (pvz., sumokėti žmonėms, kurie, jam nesant namuose, prižiūri gyvuliukus, melžia ir tvarko namus, visiems prašė po 15 Eur per dieną*), moteris pasijuto reketuojama ir pasitarus su teisininkais atsisakė toliau mokėti pinigus.
*Istorijos realybė. Tomas pasamdė pora kaimo žmonių, kurie turėjo jam pagelbėti, kol šis buvo ligoninėje, bet pagalbininkai, nelaimei, „užbaliavojo“. Tuomet namuose būnanti jo žmona Eglė nuolat skambindavo kaimynei D.M, kad atvažiuotų pamelžti ožkyčių, nes pati to padaryti nesugebėjo. D.M. daug kartų pagelbėjo, tačiau jokio atlygio už tai nesulaukė, priešingai buvo šmeižiama ir viešinama, jog niekas jiems tuo sunkiu laiku nepadėjo“, - pasakoja bendruomenės nariai.
Bendruomenė pasmerkė
„Visiškai sumišę ir nežinantys ką daryti, su žmona kreipėmės pagalbos į bendruomenę, tačiau ten išgirdome dar skaudesnes nuostatas, neva patys esame kalti“, - teigia T. Neimontas.
Bendruomenė aiškina, kad po nelaimės nei į vieną bendruomenės narį asmeniškai kreiptasi nebuvo, mat po įvairių atsitikimų per praėjusius metus, mažai kam ta šeima, rašom laiške, gali pažiūrėti į akis.
„Priešingai – buvo atsisakyta pagalbos, kurią siūlė konkretūs toliau minimi asmenys ir nuspręsta eiti teisminiu keliu. Tiesa, rugpjūčio 26 d. viešame žmonos Eglės profilyje Facebook‘e atsirado įrašas, prašantis surinkti 520 eurų „tolesniam vaiko gydymui“, ir negana to, pinigų reikėjo labai skubiai, iki tos pačios dienos 13 val. Bendruomenės nariams tas neprasprūdo pro akis, kadangi prieš kelias dienas sveiką lakstantį vaiką (net neaprišta ranka) matė savo akimis. O pradėjus aiškintis pasirodė, jog jokių dokumentų, įrodančių tokią gydymo kainą, Tomas su Egle pateikti negali. Negana to, situaciją aiškinęsi nariai buvo pašalinti iš Tomo draugų ir užblokuoti, o pats Tomas vardą iš „Tomas Makaulė“ pasikeitė į „Tiesiog Tomas“, - teigiama bendruomenės laiške.
Gydymas nemokamas
„Taigi, beliko kreiptis į teismą, kadangi sumos už reabilitacijas darėsi vis įspūdingesnės“... / „Nesiekiame kažką nuteisti, tačiau kovojame už vaiko sveikatą ir norime tik to, ką išleidome“, - teigia T. Neimontas, tačiau miestelėnai, apsiginklavę laiškais iš gydymo įstaigų, teigia, kad vaikų gydymas Lietuvoje yra nemokamas.
„Galbūt ne visiems yra žinoma, kad vadovaujantis LR galiojančiais teisės aktais, vaikai iki 18 m. privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis. Kitaip tariant, už jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas mūsų šalyje patiems mokėti nereikia. Tuo remiantis darome išvadą, kad: - Raseinių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, - Kauno klinikų vaikų intensyvios terapijos skyriuje, - Kauno klinikų vaikų chirurginiame skyriuje (traumatologinis-ortopedinis poskyris); - Palangos Vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Gintaras“ - Raseinių Vaikų ligų skyriuje ir Konsultacijų poliklinikoje, - Raseinių Fizinės medicinos reabilitacijos skyriuje - bei Šiluvos ambulatorijoje sveikatos priežiūros paslaugos Dominykui nekainavo, nes visos šios išlaidos apmokamos Ligonių kasų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis!“ – teigiama pareiškime.
Pinigai toliau renkami
Tačiau Tomas, teigiama laiške, visais būdais stengiasi sudaryti įspūdį, jog vaiko gydymas fantastiškai brangus, ir kaip tik įmanydamas visur prašo pinigų: „Facebooke“ bandė surinkti 520 eurų „tolesniam gydymui“, iš giminaitės reikalavo 1700 eurų „reabilitacijai“, klebono prašė 3000 eurų „reabilitacijai ir kitoms išlaidoms“, pinigų rinkimas vis dar vyksta internete šia žinia besidalinančių geros valios žmonių.
„Dabar surinkime įvairius šaltinius į vieną vietą ir atskleiskime, kiek pinigų Tomas jau yra surinkęs. Iš karto po nelaimės Dominykui aukojo daugybė žmonių: tos pačios apšmeižtos bendruomenės nariai, seserys vienuolės. Protu nesuvokiamas sumas jiems nuolat dengia Raseinių „Carito“ vadovė Vilma Beržinskienė. 300 eurų į rankas yra davusi šuns šeimininkė D.V., ir kaip jau minėta, ji buvo siūliusi visą finansinę pagalbą, kol vaikas pasveiks. Taip pat prie liudininkų klebonas yra siūlęs pats pervesti pinigus už konkrečias gydymo išlaidas, tačiau šios pagalbos Tomas atsisakė, reikalaudamas 3000 Eur į rankas. 1700 eurų jie yra išreikalavę iš senyvo amžiaus Eglės tetos J.V., ji turi pervedimą patvirtinantį čekį. Nereikia didelės išminties, kad pradėtume gaudytis, kas čia vyksta“, - teigiama laiške.
Psichologinė pagalba
„Dominykui labai reikalinga psichologo pagalba, taip pat laukia antra neurochirurginė operacija Kauno klinikose“, - rašoma laiške. „Psichologo pagalba vaikui seniai reikalinga. Ir ne dėl šios vasaros traumos, o dėl pusės praleisto gyvenimo globos įstaigose. Vaikas kelis kartus buvo iš šeimos paimtas, paties girto Tomo muštas. Jurbarko Vaikų teisių tarnyba turi nemenko storio bylą. O po šio įvykio nemokamą psichologinę pagalbą parūpino LNK laida „Yra kaip yra“, taip pat ortopedinę avalynę. Konsultacija dėl antros operacijos numatyta spalio 4 d., tačiau ji, kaip ir pati operacija, taip pat yra nemokama“, - teigiama laiške.
Išlaidos – keli šimtai eurų
„Iki ligoninės ir atgal – 40 km., konsultacijoms ir procedūroms būtina vaiką vežti į Kauną, tad atstumas jau gaunasi pirmyn ir atgal – 192 km.“ – rašo Tomas, o miestelėnai skaičiuoja, kad kuro išlaidos jam viso labo gali atsieiti kelis šimtus eurų, kuriuos ir gavo dar ligoninėje iš šuns savininkės.
„Tarkim, kuras nuvažiuoti tuos 40 km (Lyduvėnai-Raseiniai-Lyduvėnai) kainuoja 3 Eur (toks automobilis turėtų imti 8,3 l dyzelio/benzino arba 15 l dujų šimtui kilometrų, mat kuro kaina Raseiniuose nesiekia 0,9 Eur dyzeliui/benzinui ir 0,5 Eur dujoms). Vaiko procedūros prasidėjo rugpjūčio 30 d., nuo tada kasdien turi važinėti į procedūras iki spalio 10 d. (pagal dokumentus, siųstus aukotojams, procedūros priklauso 28 dienas). 28 x 3 Eur = 84 Eur. Kažkur rašo, kad važiuoti turėjo du kartus per dieną, bet pagal tuos dokumentus, tik pora dienų didžiausias tarpas tarp procedūrų buvo 3 val. Tad ar buvo būtina vykti į Raseinius 2 kartus per dieną, spręskite patys.
Toliau. Tarkim, pagal tuos pačius skaičiavimus nuvažiuoti į Kauną ir atgal (192 km) reikia 15 Eur. Turimais duomenimis konsultacijos ir procedūros vysta ne Kaune, o Raseiniuose, tad į Kauną buvo važinėjama tik kol vaikas gulėjo ligoninėje (birželio 26 d. – liepos 11 d.), liepos 21-rugpjūčio 19 d. buvo Palangoje, tad į Kauną procedūroms nevažinėjo, grįžus iš sanatorijos galbūt buvo koks kontrolinis gijimo patikrinimas, o dabar dar tik laukia apsilankymas konsultacijai dėl antros operacijos. Darykim prielaidą, kad į Kauną važiavo 10 kartų, 10 x 15 Eur = 150 Eur. Taigi už kurą prašyti aukoti pinigų jau nebereikia, nes tą apmokėjo šuns šeimininkė (84+150 =234 Eur), ir dar 66 eurai liko“ – suskaičiavo miestelėnai.
Pinigų surinko pakankamai
„Parduoti jau nebeturime ką, padėtis kritinė“, - teigia Tomas, o miestelėnai nurodo, kad padėtis kritinė yra todėl, kad į viešumą iškilo jo sukčiavimas ir geros širdies žmonių apgaudinėjimas siekiant bet kokia kaina tų pinigų gauti.
„Tėvai aukotojų visur prašo prie mokėjimo nurodyti „Parama gydymui“. Tačiau jau išsiaiškinome, jog visas gydymas nuo reanimacijos iki reabilitacijos procedūrų buvo nemokamas, dengiamas valstybės lėšomis.
Tomas teigia, kas sumos už reabilitaciją buvo „įspūdingos“, tetos ir klebono buvo reikalaujama šiam tikslui 1700 eurų. Tačiau išsiaiškinome, jog kainavo ne nukentėjusio vaiko reabilitacija, o jo motinos su dukra gyvenimas tą mėnesį Palangoje, dažnai būnant ir pačiam Tomui. (Įstatymiškai, vieno iš tėvų buvimas su vaiku valstybės apmokamas vaikams iki 8 metų, o dėl nemažų apgyvendinimo kainų sanatorijoje be tėvų gydosi daugybė vyresnių vaikų). Taigi visos šeimos mėnesio atostogos „Palangos Gintare“ atsiėjo 700 Eur.
Kaip vėliau paaiškėjo, geroji teta visgi buvo pervedusi vaiko reabilitacijai 1700 eurų, tad visos šios išlaidos apmokėtos, kam jie išleido dar 1000 Eur – lieka nesuvokiama. O dar painiavos įneša paties Tomo sakinys „Facebooko grupėje“ (citata): „Labai padėjo ir dar padeda Nuostabus žmogus Carito darbuotoja Vilma Beržinskienė. Jos asmeninėmis lėšomis vaikas su mama pateko i reabilitaciją“.
Vaiko tėvai siekia, kad būtų apmokėtas kiekvienas centas už jų pravažinėtą kurą. Tačiau jau paskaičiavome, kad šuns šeimininkės duotų 300 eurų užteko visiems vaiko vežiojimams ir dar turėjo likti.
Tomas socialiniuose tinkluose siekia surinkti pinigų psichologo konsultacijoms ir ortopedinei avalynei. Tačiau visa tai nemokamai parūpino LNK laida „Yra kaip yra“. Žinoma, įžūlūs tėvai gali nesutikti naudotis šia pagalba ir asmeniškai kreiptis į žymiausią Lietuvos psichoterapeutą. Tačiau žmonės, kurie vos suduria galą su galu (kokį įspūdį šie herojai bando apie save sukurti) džiaugtųsi ir priimtų bet kokią jiems suteiktą nemokamą pagalbą!
Tikėtina, kad vaikui reikalingi vitaminai ir tepaliukai, bet jų kainos vaistinėse neviršija 30 Eurų.
Užtenka šiek tiek pasigilinti į įstatymus bei susigaudyti situacijoje. Tad kam dar tie pinigai reikalingi, jei tiek jų surinkta? Ir kiek dar žmonių tikės, jog gydymas mokamas?“ – laiške rašė miestelėnai.
Šmeižtas
„Nenorėdami stovyklos vadovams sukelti didelių problemų, kadangi ilgainiui paaiškėjo, jog veiklą jie vykdė nelegaliai“... / „Be to, apkaltinus stovyklos šeimininkus, į viešumą ėmė kilti ir kiti nešvarūs jų darbai“, - teigia T. Neimontas, o miestelėnai tvirtina, kad tai yra šmeižtas.
„Stovyklos jau 14 metų organizuojamos bendradarbiaujant parapijos klebonui, savanoriams bei sodybos šeimininkui. Tiek stovyklavietė, tiek organizatoriai turi visus reikalingus dokumentus, leidimus, pažymėjimus. Kadangi veikla vyksta iš projektinių lėšų, dokumentai bei finansai ypač kruopščiai tvarkomi ir apie jokį nelegalumą net kalbos būti negali. Savininkas A.B. dirba joje jau 18 metų. Negana to, ši stovyklavietė – vienintelė kaimo turizmo sodyba Raseinių rajone, kuri priima stovyklauti vaikus, tad yra visos reikalingos licencijos. Prasidėjus teisminiam tyrimui visa ši informacija buvo surinkta ir patikrinta“, - nurodoma laiške.
Rankytes visiškai valdo
Portalui tv3.lt susisiekus su bendruomenės nare Lina, ji nurodė, kad T. Neimontas yra labai daug apsimelavęs. Jam klebonas leido gyventi parapijos name ir daugybė apylinkės gyventojų bei šeimų bendruomenė, pasakoja Lina, Tomo šeimai labai daug padėję, o Tomas savo ruožtu yra daug ką apgavęs – už gyvuliukų davimą, už išvežtą medieną, už sugaištą laiką jį visur vežiojant žadėdavęs atidirbti, bet taip ir nepasirodęs ir panašiai.
„Šeštadienį lyduvėniškiai matė, kad vaikas su tėvu dirba, bulves ranka abiem rankomis, kibirą ta „nukentėjusia“ ranka virš galvos sukioja. Gali būti, kad jis nejaučia pirštukų, bet rankytę vaikas pilnai valdo. Be to, visa reabilitacija pačiam vaikui nekainavo nieko, kainavo tėvų buvimas – ten kartu buvo mama ir pats Tomas, kaip vėliau sužinojome, būdavo ten“, - kalbėjo moteris.
Lina nurodė, kad, nors abu jie sako turintys antros grupės invalidumą, bendruomenės nariai, matydami tik randą ant jo pilvo, realia Tomo negalia abejojantys. Oficialių darbų, Linos žiniomis, nė vienas iš jų neturi ir neieško, šeima verčiasi ūkiškai ir gyvena iš aukų bei kitų žmonių gerumo.
Šuo įkasti negalėjo
Katalikiškos stovyklos, kurioje atsitiko nelaimė, vadovė Eglė Mockutė tv3.lt nurodė, kad šuo įkąsti Dominykui tikrai negalėjo.
„Negalėjo įkasti, nes ten buvo tik įbrėžimas šalia akies, pati mačiau tai savomis akimis“, - sakė ji.
Stovyklos savanorė Vaida Vaičiūnaitė, stebėjusį įvykį su šuniu savomis akimis, nurodė, kad nepiktybinės labradorų veislės šuo dėl nelaimės tikrai nekaltas, o tėvai, naudodamiesi situacija, jos nuomone, tik nori pasipelnyti.
„Burbulas, kurį išpūtė tėvai. Aš mačiau savo akimis tą situaciją. Visi vaikai žaidė ant šlaito (stovykla yra ant kalno) ir po kurio laiko mes atsisukome, nes išgirdome vaiko šauksmą „gelbėkit“. Šuo tiesiog bėgo paskui vaiką net nelodamas – tiesiog kaip šunys bėga paskui bėgančius žmones. Jis gal išsigando to šuns, bet jis vaiko net nepalietė. Tada vaikas bėgo pro lempos šoną, slystelėjo ir persipjovė ranką . Tai buvo nelaimingas atsitikimas, o ką kalba tėvas, yra juokinga.
Jis skendi tokiose skolose ir tiek visiems yra primelavęs, kad niekas juo nebetiki“, - teigė V. Vaičiūnaitė.
Vaiko vieno nepaliksi
Portalui susisiekus su pačiu T. Neimontu, jis tvirtino, esą bendruomenė prieš jų šeimą susimokiusi. Jis nenorėjo atskleisti, nei kiek pinigų iš viso vaikui suaukota – tik patvirtino, kad geraširdžių tikrai atsirado – nei norėjo atsiųsti išlaidas patvirtinančių čekių.
Vaikas, pasak vyro, šiuo metu yra vežiojamas į procedūras ir laukia dar vienos operacijos.
„Spalio 4 dieną laukiam dar vienos operacijos, nes vaikas dar dalinai nejaučia dilbio, jam sunku su rašymu. Dabar jį vežiojame į kineziterapijos, lazerio, ultragarso, fizioterapijos procedūras. Mes patys gyvename Lyduvėnuose, o procedūros – Raseiniuose. Procedūros nemokamos, tačiau mokama nuvežimas, parvežimas, reikia mums ir specialių tepaliukų ant randų – jie yra mokami ir jų niekas nekompensuoja, paskui – visokie papildai. Vieno tepaliuko buteliukas kainuoja apie 13 eurų ir jo užtenka kokiems penkiems kartams”, - kalbėjo jis.
Vyras nurodė, kad į reabilitaciją Palangoje su vaiku vyko mama, todėl jiems kainavo mamos buvimas – vieno devynmečio šeima sako nenorėjusi palikti. Taip pat Tomas nurodė, kad šiuo metu jiems pinigų pakanka.
Vyras taip pat atkakliai tvirtino, kad dabar ant jų esą yra pilamas purvas ir bendruomenė esą yra susimokiusi prieš juos.
Teistas už sukčiavimą
Portalui pasidomėjus T. Neimonto praeitimi, paaiškėjo, kad jis ne kartą yra turėjęs reikalų su policija dėl finansinių nusikaltimų, o sykį net ir nuteistas – tai patvirtino Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Laura Strimaitienė.
“Aš pati su juo asmeniškai turėjau bylas. Dėl jo buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Vienoje byloje jis tikrai buvo nuteistas, o kitos bylos buvo nutrauktos nesurinkus įrodymų. Sukčiavimai nebuvo dideli – pavyzdžiui, buvo paėmęs telefonus iš “Omnitelio”, buvo apgavęs “Caritą”. Jis yra daug žmonių apgavęs, kiti žmonės net nesikreipė, nes žalos buvo nedidelės. Jis buvo pradėjęs verslą su maisto prekėmis, paskui jis apgavo darbuotojas”, - kalbėjo L. Strimaitienė.
Vėliau su tv3.lt dar susisiekė Tomo žmona, tvirtindama, kad namuose yra didelė įtampa dėl kilusio ažiotažo, tvirtino, kad ant jų šeimos pilamas purvas ir tuo piktinosi.
Pridedame ir "TV Pagalbos" siužetą, kuriame Tomo su žmona niekaip nepavyko iškeldinti iš nuomojamo būsto.
