Stebėseną vykdę Konkurencijos tarybos ekspertai atsitiktine tvarka patikrino 25 interneto svetaines, kuriose reklamuoti eteriniai aliejai. Įtarimus dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų sukėlė 97 eterinių aliejų reklamos, kuriose šie augalinės kilmės produktai pristatomi kaip galintys padėti atsikratyti tam tikrų sveikatos negalavimų: įveikti galvos skausmą, migreną, depresiją, emocinį stresą ir kt.
Konkurencijos tarybos ekspertai paprašė reklamos skleidėjų pateikti moksliškai pagrįstus įrodymus, kurie patvirtintų tokių teiginių teisingumą. Paaiškėjo, kad nė vienas eterinius aliejus reklamavęs verslo atstovas neturėjo tokių įrodymų, arba pateikti duomenys nebuvo pagrįsti moksliniais tyrimais, patvirtinančiais gydomąsias ir sveikatinamąsias eterinių aliejų savybes.
„Prekybininkai dažniausiai rėmėsi moksline literatūra apie eterinius aliejus, tačiau neturėjo jokių įrodymų, kad jų reklamuojami produktai yra išgauti tokiu pačiu būdu kaip ir mokslininkų aprašomi pavyzdžiai“, – sakė Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė.
Kai Konkurencijos tarybos ekspertai 27 verslo atstovams pateikė rekomendacijas (2 subjektams jos išsiųstos pakartotinai), kaip turėtų būti skleidžiamos vartotojus neklaidinančios reklamos, informacija apie eterinius aliejus buvo pakeista arba reklamos nustotos skleisti.
Lietuvos įstatymai kol kas nereglamentuoja alternatyviosios ir papildančiosios medicinos (įskaitant aromaterapiją). Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tik tie eteriniai aliejai, kurie yra registruoti kaip vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės, gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Išimtis taikoma tiems produktams, kurių naudą sveikatai patvirtina nepriklausomų klinikinių mokslinių tyrimų rezultatai.
Pagal siūlomus įvairius eterinių aliejų panaudojimo būdus šiuos gaminius galima priskirti skirtingoms produktų grupėms – nuo kosmetikos gaminių, vaistinių preparatų iki žaliavų. Stebėsenos rezultatai atskleidė, kad gamintojai ne visada tinkamai priskiria produktą atitinkamai grupei. Pavyzdžiui, iš 97 vertintų eterinių aliejų reklamų 31 atveju jie buvo priskirti kosmetikos gaminiams. Nors pastarieji naudojami išorinėms kūno dalims valyti, kvėpinti, apsaugoti ir pan., eteriniai aliejai vartotojams buvo pristatomi kaip aromaterapijos priemonės, skirtos įkvėpti.
Tinkamai nustatyti, kokiai produktų grupei priklauso eteriniai aliejai, itin svarbu, kadangi būtent nuo to priklauso, kokie reikalavimai yra keliami jų reklamai, kokias savybes galima teisėtai reklamuoti.
Eterinių aliejų pasiūla Lietuvoje yra pakankamai didelė, dauguma šių produktų importuojama iš trečiųjų šalių, todėl ypač keblu gauti reikiamus duomenis apie gamintojo siūlomą produkto naudojimo būdą ar galimą jo poveikį. Nemaža dalis šių gaminių rekomenduojama naudoti vaikams ar net kūdikiams – tokios reklamos turi būti vertinamos itin atidžiai, nes netinkamai naudojami eteriniai aliejai gali sukelti stiprų šalutinį poveikį.
Ši Konkurencijos tarybos vykdyta stebėsena buvo prevencinio pobūdžio, kuria siekta informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą. Jeigu verslo atstovai nereaguoja į rekomendacijas pakeisti galimai Reklamos įstatymą pažeidžiančias reklamas, yra pradedamas išsamus tyrimas ir, įtarimams pasitvirtinus, skiriamos sankcijos. Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda.