Ramunė DAMBRAUSKAITĖ Kelyje vairuotojo tyko ne tik sudėtingos eismo sąlygos, kelių gaideliai, pasimetę miško žvėrys, įvairiausi nesusipratimai, bet ir... sukčiai.
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambino 21-erių vaikinas, įkliuvęs į tokio gudručio pinkles. Po pamokos, kainavusios 20 eurų, jaunuolis suprato, kad toks jis ne vienas ir dabar ką gali daugiausiai padaryti – tik perspėti kitus vairuotojus. Po pokalbio su vaikinu tampa aišku: išvydus, kad reikia pagalbos sugedusio automobilio vairuotojui, būtina nepamiršti ir įtarumo.
Prašmatnus „mersas“ ir verslininko įvaizdis
„Vakar sustojau žmogui padėti Kelmės rajone, kelyje važiuojant už Pakražančio. Stotelėje stovėjo prabangus mersedesas, o žmogus kone iššoko ant kelio. Nusprendžiau sustoti ir padėti. Vyriškis kalbėjo angliškai“, – pirmąsias susitikimo akimirkas prisimena vaikinas. Jaunuolis kuo puikiausiai mokėjo susikalbėti anglų kalba – ilgai gyveno užsienyje, ten ne kartą teko pagelbėti vairuotojams, kurie už pagalbą patys pasiūlydavo atsilyginti pinigais.
„Nelaimėlis“ paaiškino, kad šiam pasibaigė benzinas, o jaunuolis, paveiktas įtikinamo spektaklio, šiam atidavė 20 eurų. „Jis man aiškino, kad turi tų pinigų, grąžins. Tuomet davė auksinių grandinėlių, žiedų. Viskas atrodė labai įtikinamai. Nunešęs pas juvelyrą, sužinojau, kad viso to vertė – 2 eurai“, – kalbėjo jaunuolis. Sakoma, kad žmogų veikia ne tik kalbėjimo maniera, kalbos turinys, bet ir kalbėtojo išvaizda, įvaizdis... Pasak vaikino, tai buvo tamsaus gymio žmogus, auksiniais dantimis, gražiai apsirengęs vyras. Be to, prabilęs dar ir vokiškai, pasisakė, kad turi stambią įmonę, parodė pažeistą banko kortelę. Vaikinas išgirdo pažadą, kad kitos dienos vienuoliktą valandą jam vyras paskambinsiąs ir susitarsiąs, kaip grąžinti pinigus. „Paskolinęs pinigų matyt pasielgiau labai lengvabūdiškai, bet kadangi gerai sutariu su žmonėmis, nepagalvojau, kad taip gali nutikti. Apsižioplinau, nieko nepadarysi...“ – svarstė jaunuolis, kurį „nelaimėlis“ prišėrė pažadais ir net rankas išbučiavo. Vaikinas pasidomėjo: pasirodo, kad Kelmėje panašiai buvo apgautas ne vienas vairuotojas.
Apie geradarius ir kelių „nelaimėlius“
Paskutiniu metu tokių sukčiavimo atvejų Šiaulių apskrityje neužfiksuota. Bet juk keliai ties Kelme neužsidaro. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiasis specialistas Artūras Šliavas sako, kad tokie gudruoliai paprastai būna tamsaus gymio piliečiai. Jų gyvenamoji vieta – Rytų Europos šalys, viena iš jų gali būti Rumunija. Ir jie daugiausia migruoja tarp Lietuvos ir Latvijos.
Kaip žinia, šie žmonės darbuojasi, kaip tik išmano: siūlo arba pagalbą, arba pirkti prekes. O viskas gali atrodyti tik kaip paprastas atsitiktinumas, prasidėti nuo paprasto kelio pasiteiravimo.
A. Šliavas prisiminė atvejį, kaip buvo apgauta moteris. Kai ji nurodė kelią, pasipylė kalbos, kaip antai „jūs tokia nuoširdi ir gera, mes jums norėtume duoti dovanų“. Jeigu susigundei dovanomis po įkalbinėjimų, tavęs už jas paprašys šiek tiek primokėti. Kai žmones apstoja dviese, tada jau paprasčiau ranką įkišti į rankinę. Štai taip „dėkotojai“ ir atsidėkoja už tavo gerumą.
A. Šliavas primena ir apie tuos atvejus, kai sukčiai sukinėjasi prie prekybos centrų, mašinų stovėjimo aikštelėse. Vienas šeimos narių eina apsipirkti, o vyras laukia automobilyje. Tuomet pasiūlomos nelegalios prekės, pavyzdžiui, pjūklai.
„Buvo ne vienas atvejis, kai siūlė pirkti nelincencijuotus pjūklus – ne tokios kokybės, kokios jie atrodo iš išorės. Sakykime, pardavėjai siūlo iš pradžių didelę kainą, ir vėliau gerokai nuleidžia“, – sako specialistas. Nusipirkus paaiškėja, kad pjūklas gali perpjauti tik rankos storumo medį, nors atrodė, kad turėjo tikti miško darbams. Su tokiais prekių ir kitų gerų dalykų siūlytojais nė nereikia pradėti kalbos. O nelaimėliams kelyje geriau padėti iškviesti pagalbą, nors pačiam ją suteikti yra padorus ir garbingas elgesys.
Ir vis dėlto jeigu kyla įtarimų, visuomet reikia pranešti policijai. Ypač svarbu vengti sustojimų tamsiuoju paros metu. Didesnė dalis žmonių, kai juos šitaip ar panašiai apmulkina, net nedrįsta niekur kreiptis, nes jiems paprasčiausiai gėda.
Vertėtų nepamiršti, kad apvogti ir apgauti gali namuose. A. Šliavas prisimena incidentą, įvykusį prieš porą mėnesių, kai Kalniuko rajone pensininkei dvi moteriškės, prisistačiusios socialinėmis darbuotojomis, atnešė miltų ir kruopų. Pensininkei pasiūlyta ne tik maisto paketų, bet ir dovanų. Moteris, žinoma, buvo laiminga ir dėkinga. Jai buvo įteikti 200 litų, iš kurių priklausė tik 100. Naivi moteriškė nuėjo į savo slėptuvę atsinešti grąžos, o tai buvo didžiulė klaida – vagilės pamatė, kur laikomi pinigai, ir toliau kalbino, kol šie dingo iš slėptuvės.
