Apie tai, ką pasirinks Lietuvos gyventojai ir ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rezultatus paveiks „Foxpay“ skandalas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Ainė Ramonaitė ir Vytautas Dumbliauskas.
Dar prieš metus kalbėjome, kad konservatoriai per rinkimus bus nušluoti. Kodėl taip neatsitiko?
V. Dumbliauskas: Konservatoriai turi tam tikrą pastovų elektoratą. Nors lyginant su praėjusiais rinkimais, daugiamandatėje jie prarado 70 tūkst. balsų. Čia partijai signalas pamąstyti. Manau, visi pažįstame TS-LKD rinkėjų, kurie niekada nebalsuos už kažką kitą – tik už Tėvynės sąjungą. <...> Bet tie 70 tūkst. balsų yra signalas, kad partijos veikla visuomenės vertinimu yra nelabai gera.
Konservatorių partiją purtė skandalai: po čekiukų skandalo buvo svarstoma paleisti Seimą, premjerė sakė, kad atsistatydins. Atrodė, kad visuomenės pasipiktinimas yra, bet partijai vis tiek rinkimuose gana sekėsi.
A. Ramonaitė: Rinkiminės apklausos rodė gerokai mažesnius procentus TS-LKD. Čia gana keista, nes anksčiau apklausos gana tiksliai rodydavo Tėvynės sąjungos rinkėjus, bet dabar po truputį keičiasi elektoratas ir apklausos jų nebepagauna taip gerai, kaip anksčiau. Galbūt yra dvi priežastys: viena, kad jie turi lojalių rinkėjų. Bet visada yra dalis lojalių rinkėjų ir dalis, kurie balsuoja pagal bangas, kas tuo metu populiaru. Tai šie rinkėjai šiek tiek nubyrėjo.
Bet yra antras dalykas – kol konservatoriai buvo valdžioje, pas mus ekonomika visą laiką augo, kol tuo metu Estijoje – smuko. Jei žmogus neturi didelių antipatijų TS-LKD, tai gal galvoja, kad viskas ne taip ir blogai. Mieste gyvenantys žmonės nemato kažkokių didelių problemų savo gyvenime, jiems atrodo, kad viskas neblogai sekasi.
O ar „Foxpay“ skandalas pakenks konservatoriams?
V. Dumbliauskas: Remdamasis precedentu manyčiau, kad nelabai paveiks. 2016 m., kai Eligijus Masiulis buvo pagautas su dėžute, pilna eurų, Liberalų sąjūdis nieko nepralošė daugiamandatėje apygardoje, gavo tiek pat, kiek 2012 m. Po to, 2020 m jie prasčiau pasirodė, bet tada atsirado Laisvės partija. Buvo lyderis pagautas su grynaisiais pinigais. O čia dabar eilinė Seimo narė, tad neturėtų labai paveikti.
A. Ramonaitė: Kai matai, kad tavo mylimai partijai nesiseka ar ją kažkas puola, tada įsijungia gynybinė reakcija ir tada norisi dar labiau remti tą partiją. Bet dalis, kurie laviruoja tarp partijų, šitie gali nubyrėti. Keletą procentų antrajame rinkimų ture konservatoriai gali prarasti.
Ar gali konservatoriams nutikti tas pats, kas buvo 2016 m, kai TS-LKD jau matavosi ministrų vietas, o rinkimus nušlavė Lietuvai dar nežinoma Valstiečių ir žaliųjų partija?
V. Dumbliauskas: Jau seniai pastebėta, kad yra balsavimas prieš konservatorius. Tai visiškai įmanoma. Bet nepamirškime to veiksnio, kad konservatorių rinkėjai yra lojalesni ir jų gali būti daugiau, nes kiti, vadinamieji kairieji rinkėjai, gali tiesiog neateiti.
A. Ramonaitė: Jei kalbame apie regionus, ten konservatoriams laimėti antrame ture yra labai sudėtinga, nes tikrai rinkėjai susimobilizuoja prieš konservatorius. Jei kalbame apie Vilnių ir Kauną, čia kitokia situacija. Vilniuje konservatoriai turi didelį elektoratą ir, jei rinkiminis aktyvumas nebus labai didelis, jie gali laimėti. O kitur labai priklausys nuo to, kas bus oponentas. Jeigu oponentas yra socialdemokratas, jam bus lengviau laimėt. Jei konservatoriaus oponentas – „Nemuno aušra“, tada visi centristiniai rinkėjai atsiduria keistoje padėtyje, nes nei už vieną, nei už kitą nenori balsuoti.
O jeigu Laisvės partija ar Liberalų sąjūdis?
A. Ramonaitė: Įdomu yra tai, kad Laisvės partija irgi yra labai poliarizuojanti. Ji irgi turi specifini elektoratą ir turi daug priešų. Visgi, manau, jeigu vienmandatėje apygardoje susirungs TS-LKD ir Laisvės partijos kandidatai, turbūt laimės Tėvynės sąjunga.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše interviu pradžioje.
.jpg)
