Tai planas B (Branduolinis karas?)

Gal jus ten utelės užpuolė, kad taip nerimstate? Daugiau apie tai - surašant Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

1.Kartu su Lenkija ypatingai kibiai pradėti tikrinti tranzitinius krovinius į Karaliaučiaus kraštą ir iš jo.
2.Kartu su Lenkija pakelti tranzitinę rinkliavą 250-300%
3.Tranzitas į Karaliaučiaus kraštą neturėtų vykti arčiau kaip 100km. nuo artimiausio karinio dalinio ar teritorijos sanitarinės zonos,kurioje vyksta karinės pratybos.
4.Pradėti europinės geležinkelio vėžės tiesimą ruožuose Kazlų Rūda-Kybartai ir Tauragė-Pagėgiai.


Kadangi Rusijos veiksmai daro pakankamai didelę žalą Lietuvos verslui,o krovinių tranzitas per Lietuvą jos gyventojams neatneša jokios naudos,tik užterštą orą ir sunkvežimių,traukinių keliamą triukšmą bei šių poveikių sukeliamas ligas,nebėra jokios prasmės daugiau su tuo taikstytis.
Jeigu Rusijos ir Baltarusijos netenkintų pakitusios sąlygos,jokios tragedijos neįvyktų,nes Karaliaučiaus kraštas nebūtų užblokuotas ir kroviniai galėtų būti vežami jūra per Sankt Peterburgo uostą.Jeigu Rusijai būtų per brangu dotuoti krovinių pervežimą jūra,nieko baisaus taip pat neįvyktų,mat vos tik kilus bado Karaliaučiaus krašte grėsmei,kaip mat įsijungtų JTO Maisto programos struktūros ir aprūpintų Karaliaučiaus krašto gyventojus būtiniausiais maisto produktais ir medikamentais.Tolimesnės derybos su Rusija taptų įmanomos tik po visiško Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo.
Kaip jums tai?

Kaip žmonės darė pinigus?

Dabar visi eina skųstis, kaip juos nuskriaudė Putinas, tikėdamiesi, kad kokie durniai atlygins nuostolius, kai dideli pelnai už riziką išnyko. Todėl sužinome, kaip mes naudojomės laisva prekyba.

Pagrindinė veikla buvo pirkti maistą ES (pvz., pomidorus, jų gaminius Olandijoje) ir pardavinėti Rusijai. Tai vadinama reeksportu, urmine prekyba. Vežiodavo irgi savi: prisipirkdavo vilkikų, pasisamdydavo vairuotojų (kad ir baltarusių) ir pirmyn tuos maisto produktus iš ES į Rusiją. Tai vadinama paslaugų verslu (pervežimas yra paslauga), logistika.

Truputį gamybos turėjome ir Lietuvoje. Nuo seno rusams žinomas dešras, sūrius, žalią mėsą, truputį morkų vešdavom tiesiai iš Lietuvos. Tai buvo menka dalis, šešis kartus mažiau, negu svetimo maisto pervežimas. Bet šios gamybos organizavimas buvo lietuviškas, pagal idėją. Idėja paprasta: mūsų verslui užtikrinti konkurencingumą (tai yra, aukštus pelnus). Tam specialiai laikomi maži mokesčiai, atitinkamai mažos pensijos, bloga lavinimo sistema, katastrofiškas, blogesnis negu Afrikoje, medicininis aptarnavimas, o svarbiausia, maži atlyginimai, už kuriuos negalima pragyventi. Kadangi to pasekoje vidaus rinka merdėjo, tai eksportas buvo visas dėmesio centras. Ką gi, mūsų vietą Rusijos rinkose dabar užima Kinija, jei tik mūsų dar viena į kriminalą linkusi žemės ūkio ministrė neišmokys mus vežioti rusams dešras kelnėse kontrabanda.

O tos pastovios giesmės apie aukštas technologijas? Tam, kad apgauti jaunimą ir surinkti daugiau balsų per rinkimus.

Daugiau apie tai - surašant Google paieškoje: mokslas-studijos-ekonomika.

Pritariu Vyriausybės planams kompensuoti per finansinį sunkmetį sumažintas pensijas ir didinti minimalią mėnesinę algą ir didinti vidaus vartojimą.