Šiaulių Centriniame parke esantys atrakcionai šiemet girgždėjo tik nuo vėjo, o ne nuo pramogautojų. Šalia esančioje estradoje taip pat dar nešurmuliavo jokia šventė. Šiek tiek apkapoti krūmokšniai bei prieblanda vakarais jaukumo nekelia. Ar šį Šiaulių kampelį jau galime peržegnoti?
Liūdnas vaizdelis
Šiaulių atrakcionų parkas privatizuotas prieš gerus penkiolika metų. Kiekvienais metais pramogų jame vis mažėja. Elektrinės mašinėlės virto gėlių klombomis, skardiniai lėktuvėliai surūdijo. Vis dar liko miniatiūriniai linksmieji kalneliai ir „Velnio ratas“. Tiesa, nė vienas nepajudėjo nuo pernai vasaros, kuomet nurimo paskutinis, šalia esančioje estradoje vykęs renginys.
Savivaldybė seniai užmiršo, kad mieste egzistuoja atrakcionai, nes tai tapo privačiu reikalu. Privačiu ir labai nepelningu. Be dokumentų pakėlimo niekas taip ir neprisiminė, kas, kam ir už kiek buvo parduota. Tiesa, vienos atsakomybės savivaldybė niekaip nenusiplaus – parko žemė yra valstybinė. Savivaldybė yra atsakinga už tokias teritorijas ir privalo pasirūpinti, kad ten būtų saugu ir tvarkinga.
Tačiau centriniame parke nei saugu, nei tvarkinga – einant pro šalį norisi kuo greičiau jį praeitį ir atsidurti civilizuotame mieste. Dieną čia jauku tik pensininkams, kelioms vietinėms mamytėms su vežimėliais ir neturinčiam ką veikti jaunimui. Vakarais čia renkasi išgerti mėgstančios kompanijos – nuo jaunimo iki benamių.
Plakatas ant sienos skelbia, kad atrakcionų parkas parduodamas. Prekinė išvaizda – „pusė velnio“: dažai šiek tiek atsilupę, atrakcionai tikrai dar tinkami parduoti į metalą, o pievelė greitai bus nušienauta antrą kartą.
Ši parko vieta kadaise buvo stipriausias traukos centras pramogautojams. Čia vyko miesto renginiai. Sovietmečiu vyko net vakaronės, kuriose grodavo dūdų orkestrai.
Nėra renginių – nesisuka ratas
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ pradėjus domėtis ar pasitiks į čempionatą atvykusius miesto svečius spalvingi laiveliai paiškėjo, kad parke esanti estrada prieš keletą metų atiteko Šiaulių kultūros centro žinion, o atrakcionų parko savininkas – UAB „Šiaulių atrakcionų parkas“, kurios direktorius Egidijus Varneckas. Pasak jo bent šiek tiek prižiūrėti aplinką stengiamasi, tačiau daugiau jokios veiklos vystyti neapsimoka: „Niekada nebuvome labai pelningi. Pagrindines pajamas gaudavome per renginius, vykstančius šalia esančioje estradoje. Kitomis dienomis tik išgyvendavome. Pernai parkas ištuštėjo po paskutinio nepavykusio renginio – užklupo lietus.“
Direktorius tikina, kad parke esančius įrengimus nurašyti į metalo laužą ankstoka: „Viskas techniškai tvarkinga. Po žiemos lankytojams atrakcionus parengiame ir aplinką sutvarkome greičiau nei per dvi savaites.“
E. Varneckas nemano, kad nauji atrakcionai priviliotų daugiau lankytojų. Jo žiniomis, keliaujantys atrakcionai vos surenka reikiamą kiekį nuotykių mėgėjų. Jei anksčiau prie jų buriuodavosi žmonės, tai dabar prieina pavieniai. Kažin ar situacija labai pasikeistų, jei parke būtų įrengtas toks „disneilendas“, koks yra prie Paryžiaus.
„Verslininko logika neleidžia čia investuoti. Gerai, jei akcininkai skiria pinigų aplinkos tvarkymui. Dažniausiai norisi viską priduoti į metalą. Mes palyginus dar ilgai išsilaikėme. Panevėžyje analogiškas parkas nebeveikia jau keletą metų“, – teigia atrakcionų parko direktorius.
E. Varneckas tikina, kad šiuo metu būtų svarstomi visi pasiūlymai, idėjos ir investicijos, tačiau kol kas vyrauja liūdnoka nuotaika. Sugriauti lengva, tačiau pastatyti vėl tokius pat kainuotų nemažai pinigų.
Direktorius akcentavo, kad metalo vagys nulupinėja ir nupjauna viską, ką tik įmanoma pakelti ir priduoti. Pasitaiko nemažai vandalizmo atvejų, kai atrakcionai tiesiog apgadinami be jokio tikslo pasipelnyti. Dar niekada parkas nebuvo taip siaubiamas metalo vagišių, kaip per pastaruosius dvejus metus.
Estrada virs antikiniu amfiteatru
Visai tikėtina, kad dar šiame amžiuje į Šiaulius užsukę turistai klausinės, ar šis amfiteatras antikinis? Deja, parko estrada nebuvo suremontuota net po gaisro, kuris vyko prieš 16 metų. Tik truputį buvo aptvarkyti žiūrovams skirti mediniai suoliukai.
Šiaulių kultūros centro direktorius Virginijus Stonkus teigia, kad vienas renginys šiemet estradoje tikrai vyks. Tai džiazo muzikos festivalis, kuris numatomas rugsėjo pradžioje, per Šiaulių dienas.
„Pernai estradoje buvo du koncertai ir abu nesėkmingi – užklupo lietus, – sako direktorius. – Nuoma sumokėjo, o pelno negavo. Koks varslininkas ar organizacija ryšis rizikuoti ir organizuoti renginį po atviru dangumi? Priklausyti nuo oro – rizikinga. Dėl kritulių net ir labai geras renginys gali patirti visišką fiasko.“
V. Stonkus sako pamenantis, kad savivaldybėje kažkuriuose stalčiuose turėtų dulkėti jau parengtas estrados rekonstrukcijos techninis planas. Ten buvo numatytos visos komunikacijos, lietaus vandens nutekėjimas, scenos uždengimas. Pasikeitė laikai, pasikeitė ir požiūris į šią miesto vietą. Iš traukos centro parkas ilgainiui virto savotiška „pelke“.
Gal šios parko pragaišties kaltininkas galėtų būti stiklu tviskanti Šiaulių arena? Pastarosios įstaigos direktorius Darius Balčiūnas administravo parko estradą prieš ją perduodant Kultūros centrui.
Pasak D. Balčiūno, estradoje buvo organizuojami trys tradiciniai renginiai: ugniagesių šventė, rugsėjo pirmoji ir baikerių šventė. Reikia pripažinti, kad visos minėtos šventės gerokai išsikvėpė. Švento Florijono arba ugniagesių šventė nelabai pasiteisino net perkėlus ją į Radviliškio ar Joniškio parką.
Arenos direktorius prisimena, kad estradoje buvo ir puikiai pavykusių renginių, tačiau kartą į Žilvino Žvagulio koncertą susirinko vos 200 žmonių.
„Čia panašiai kaip su didžiaisiais prekybos centrais. Stebiname jų gausa, tačiau pelningi vos du, – lygina vis dar Pilypuku vadinamas verslininkas D. Balčiūnas. – Iš praktikos galiu pasakyti, kad Šiauliuose yra apie pusantro tūkstančio žmonių, kurie ateina į mokamus masinius renginius. Žmonės renkasi, kur išleisti savo pinigus. Jei pirko bilietą Šiaulių arenoje ar Saulės koncertų salėje, į estradą greičiausiai jis nebeis.“
D. Balčiūnas mano, kad net ir atsiradus didžiuliam finansavimui, dar reikėtų gerai pasukti galvą, kaip atgaivinti parko zoną, estradą, atrakcionus: „Visų pirma sutvarkykime apšvietimą ir aplinką. Tegul ten būna jauku ir saugu. Aš pats augau prie to parko ir man nuoširdžiai gaila šios vietos. Tuomet nebuvo jokios konkurencijos, klestėjo tradicijos, kurių seniai nebėra.“ Vyresni šiauliečiai pamena anksčiau kone kiekvieną savaitgalį ten vykusius smulkius koncertus, kuriuose apsilankydavo bent pora šimtų žmonių. Šiandien D. Balčiūnas siūlo parką „atiduoti“ jaunimui. Lai jie ten laisvai pildo savo idėjas, lai vyksta studentiški renginiai. „Mes, senieji vilkai, jau esame atbukę nuo renginių, todėl nedaug ką sugalvojame.“, – sako D. Balčiūnas.
Alvydas JANUŠEVIČIUS