Ilgai diskutavę apie du prezidento Valdo Adamkaus vetuotus biudžeto įstatymą lydinčius įstatymus, parlamentarai vakar apsisprendė: nei už orą, nei už automobilius mokėti nereikės, tačiau antrasis prezidento veto vis dėlto atmestas – atskaitymai į privačius pensijų fondus sumažės.
Mokestis – absurdiškas
Prezidentui, siūliusiam, kad įmonių turimi ar nuomojami automobiliai būtų apmokestinti 150 litų per mėnesį ne nuo šių metų sausio, o nuo balandžio 1 dienos, buvo nepritarta. Seimas apskritai nusprendė netaikyti automobilio mokesčio juridiniams asmenims, o apie fizinių asmenų mokesčio klausimo apskritai neketina svarstyti, rašo „Respublika“.
Prieš įstatymą, priimtą dar praėjusių metų pabaigoje, balsavo 91 Seimo narys, 35 susilaikė ir 1 balsavo „už“.
Šiam mokesčiui nepritarę politikai šmaikštavo, kad premjeras, lopydamas biudžeto skyles, galėtų įvesti mokestį už orą - mat žinant plaučių tūrį, labai lengva apskaičiuoti, kiek pilietis skolingas.
Anot liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko, automobilis – darbo priemonė, todėl apmokestinti jį būtų absurdiška lygiai tas pats, kaip apmokestinti plaktuką.
„Toks mokestis turi būti taikomas visiems vienodai, tuo tarpu šis įstatymas jau kalba apie išimtis tam tikroms transporto priemonėms, kurios atleidžiamos nuo šio mokesčio. Manau, kad nepriėmus šio įstatymo išvengtume ir sumaišties valstybėje“, - kalbėjo socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Konservatoriai – irgi prieš
Tiesa, šį įstatymo projektą parengę konservatoriai po prezidento veto ir patys nusprendė jam nebepritarti.
„Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiandien priėmė nutarimą, kad tas mokestis, kuris dabar yra rengiamas dėl fizinių asmenų naudojimo, nebūtų įvedamas. Dėl finansinio nestabilumo ir šis įstatymas - su dviejų mėnesių atidėjimu - turėtų laikinai neveikti“, - vakar Seime kalbėjo konservatorius Vitas Matuzas.
Prezidentas Valdas Adamkus šį mokestį pavadino keliančiu sumaištį visuomenėje, be to, automobilio mokestis kitose šalyse yra skiriamas infrastruktūros projektams, o ne biudžeto skylėms lopyti. Prieš minėtą mokestį pasisakė ir verslininkai, dalis politikų, protestavo transportininkai.
Veto atmestas
Parlamentarai, atmetę prezidento Valdo Adamkaus veto, pakartotinai priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, pagal kurias „Sodros“ atskaitymai į privačius pensijų fondus sumažinami nuo 5,5 iki 3 . Vakar už tai balsavo 85 Seimo nariai, 20 buvo „prieš“, susilaikė 10 Seimo narių.
Tautos išrinktieji dar kartą įteisino, kad valstybės pervedamas pensijų kaupimo bendrovėms pensijų įmokos dydis 2009 ir 2010 m. - 3 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o ne 5,5 proc., kaip buvo anksčiau nustatyta Pensijų sistemos reformos įstatyme.
Vetuodamas šį įstatymą šalies vadovas teigė, kad sprendimas sumažinti pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos įmokos dydį yra tiesioginių valstybės įsipareigojimų nevykdymas.
Palaikydama prezidento veto buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad 2004 m. Lietuvos žmonės patikėjo nauja reforma, patikėjo tuo, kad jie turi teisę savanoriškai dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje.
„Jie įsitraukė į šią sistemą tikėdamiesi, kad jokia valdančioji dauguma nepažeis jų lūkesčių. Lietuvos prezidentas teisus, kad negalima pažeisti beveik 1 milijono žmonių teisėtų lūkesčių“, - sakė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė V. Blinkevičiūtė.
Pinigų išpumpavimo sistema
„Tvarkos ir teisingumo“ atstovas Egidijus Klumbys, kviesdamas atmesti veto, dar kartą priminė, kad privatūs pensijų kaupimo fondai - tai pinigų iš valstybės išpumpavimo sistema: žmonės moka į privačius bankus, o šie lėšas skiria savo nacionalinėms ekonomikoms.
„Pervedimai į privačius pensijų fondus sumažins pinigų pačios Lietuvos viduje, nes 80 proc. tų pinigų išvežama į užsienį ir keliamos kitų šalių ekonomikos. O šiandien, esant dabartinei padėčiai, kuo daugiau pinigų Lietuvoje, tuo geriau“, - kolegai pritarė ir Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys.
Agnė Vaitasiūtė
