Anot viceministrės Živilės Simonaitytės, nors nemažai valstybių (Europos Sąjungoje yra 11 tokių narių), kurios pasirinko taikyti žalos be kaltės kompensavimo modelį COVID-19 vakcinoms, norint jį taikyti Lietuvoje kyla tam tikrų iššūkių.
„Tą būtų galima svarstyti taikyti ir Lietuvoje. Bet čia mes susiduriame su tam tikrais įvairiais ribojimais ir jei valstybė nuspręstų eiti tokiu keliu, tai reikėtų visiems labai aiškiai suprasti, kokie tie yra ribojimai.
Visų pirma, paties modelio taikymas COVID-19 vakcinai būtų logiškas ir tikslingas tuo atveju, jei turėtume problemą, kad gyventojai masiškai atsisako skiepytis būtent dėl to, kad yra labai sudėtingas bylinėjimosi procesas patyrus žalą.
Tai kol kas tokios problemos neturime, kaip tik problema gauti kaip įmanoma daugiau vakcinų, nes norinčiųjų yra daugiau nei skiepų. Tad verta pamąstyti, ar šitas klausimas yra logiškas“, – nuotolinio Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu kalbėjo ji.
Žalą reikėtų įrodyti
Pasak viceministrės, jei visgi būtų pasirinktas kelias taikyti žalos be kaltės modelį, tai nepanaikintų poreikio įrodyti, kad žala vis tiek buvo patirta būtent dėl vakcinavimo.
„Taigi kažkoks palengvinimas būtų, bet iš principo vis tiek įrodyti, kad tai susiję su COVID-19, o ne kažkuo kitu, vis tiek reikėtų. Ir pagrindinis dalykas, kas mus labiausiai gąsdina, tai galimas konkurencijos pažeidimas, apie kurį turėtume kalbėti ir atskirai diskutuoti su Konkurencijos taryba.
Nes jei tokį modelį įteisiname COVID-19 vakcinai, kodėl jo neįteisinam kitoms vakcinoms Lietuvoje ir visiems kitiems vaistiniams preparatams? O jei pradedame kalbėti apie įteisinimą viskam, tai atsiveria Pandoros skrynia, su, nežinau, kur pasibaigiančia riba“, – atkreipė dėmesį Ž. Simonaitytė.
Ji pridūrė neatmetanti, kad galima būtų tai daryti, bet tuomet reikalingos diskusijas ir aiškiai apsibrėžti, kur tos ribos.
Klausimas dėl lėšų
Viceministrė pažymėjo, kad taip pat visų pirma reikėtų sutarti, iš kur būtų paimamos lėšos žaloms atlyginti.
„Yra trys galimi šaltiniai – valstybė (...), kitas variantas – būtų galima pradėti tartis su gamintojais. (...) Taip pat būtų galima ieškoti kažkokio kombinuoto modelio, kad į kišenę pinigus dalinai dėtų gamintojai, dalinai valstybė. Tik, kaip minėjau, jai reiktų apsispręsti, kiek lėšų tam galėtų atidėti“, – kalbėjo viceministrė.
Kitas, pasak jis, ne mažiau svarbus dalykas – tam tektų sukurti visą atskirą administravimo sistemą.
Didintų visuomenės motyvaciją
Seimo narė Jurgita Sejonienė sutiko, kad turėtų būti svarstytinas visų vakcinų, ne tik COVID-19, žalos atlyginimas.
„Yra pavyzdžių ir kitose šalyse, kaip nustatomi žalos atlyginimo kriterijai ir tai nepareikalautų labai didelių finansinių resursų“, – sakė ji.
Parlamentarė pažymėjo, kad apskritai reikėtų stengtis destigmatizuoti vakcinų problemą.
„Manau, tas žaidimas atviromis kortomis ir užtikrinimas gyventojams, kad jei bus sunkios komplikacijos, žala jiems bus atlyginama, padėtų ir didinti motyvaciją, padėtų išvengti ir įvairių mitų, susijusių su vakcinomis. Ir taip didintų p[ačiū vakcinų populiarumą. Tad siūlyčiau šį klausimą išspręsti - pradedant COVID-19 vakcinomis, bet jomis neapsiribojant“, – pastebėjo J. Sejonienė.
569 nauji atvejai
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 569 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 12 žmonių, pranešė Statistikos departamentas. Be to, į bendrą mirčių statistiką kasdien įtraukiama ir anksčiau mirusių asmenų skaičius. Pirmadienį tokių asmenų – 4, todėl bendras mirčių skaičius – 16.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 991 žmogus, 142 tūkst. 313 asmenys pasveiko, 40 tūkst. 269 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2988 žmonės.
