Seimo Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus vedėja Rima Urbonaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad parlamentarai prašymus susimažinti atlyginimus pateikia per daug neskubėdami, bet apsisprendusiųjų daugėja. Ji siūlė neskubėti skelbti konkrečių pavardžių bent iki sausio mėn. 12 d., kol Seimas vėl susirinks į posėdį. „Aišku – tokia informacija paskatins kitus, bet tų pavardžių gal dar nereiktų skubėti viešinti. Prašymus jie gali teikti iki pat mėnesio galo“, – sakė ji.
Pasak vedėjos, trečiadienį realiai buvo gauti tik dalies konservatorių, socialdemokrato Zigmanto Balčyčio ir valstiečio liaudininko Antano Bauros prašymai, nors atitinkamus pareiškimus skelbė ir Darbo partijos frakcija.
Seimo nariai praėjusios kadencijos parlamentarų sprendimu pasididino atlyginimus ir vėliau ilgai diskutavo aiškindamiesi, ar jų susimažinimas neprieštarautų Konstitucijai.
„Lygesnių už lygius“ buvo ir anksčiau
Abejojantys konstitucinėmis galimybėmis prisidėti prie krizės akivaizdoje deklaruojamo taupymo Seimo nariai nėra originalūs. 2001 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisėjai yra „lygesni“ už kitus šalies piliečius, kuriems krizės ir taupymo sąlygomis buvo apkarpyti atlyginimai.
„Teisėjo ir teismo pareiga būti nepriklausomam ir nešališkam kyla iš Konstitucijos. Visos valdžios institucijos ir pareigūnai privalo ją gerbti. Pažeidus konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumą sudaromos prielaidos padaryti teisminę valdžią priklausomą nuo politinės konjunktūros.
Pažymėtina, kad manipuliacijos teisėjų atlyginimų dydžiais ir socialinėmis garantijomis būdingos nedemokratinių valstybių praktikai. Demokratinėse teisinėse valstybėse yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas“, – tuomet rašyta Konstitucinio Teismo išaiškinime.
KT tuomet nutarė, kad įstatymo normos, pagal kurias nuo 2001 metų buvo sumažintas teisėjų atlyginimas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams (Konstitucijos 5, 109 ir 114 str.).
*********
Paprasto Seimo nario pareiginis koeficientas praėjusių metų pabaigoje buvo padidintas nuo 8,5 iki 22,8, komiteto pirmininko - nuo 12,2 iki 25,5, Seimo pirmininko pavaduotojo - nuo 13 iki 26,3, Seimo pirmininko - nuo 17 iki 30,3.
Paprasto parlamentaro atlyginimas, anksčiau siekęs 4655 litus neatskaičius mokesčių, po reformos išaugo iki 11 172 litų neatskaičius mokesčių.
