Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas pristatė atlikto teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimo rezultatus.
Anot Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktoriaus pavaduotojo Andriaus Neveros, pirmosios instancijos teismų, apeliacinių teismų ir kasacinio teismo sprendimų analizė leido nustatyti skiriamų bausmių už kontrabandą rūšis ir jų dydžius, bausmės individualizavimo ir švelnesnės bausmės taikymo praktiką, baudžiamojo proceso dalyvių procesinį aktyvumą, naudojantis jiems suteikta apeliacijos bei kasacijos teise.
Atliktas tyrimas leido padaryti išvadą, kad prokuroro iniciatyva didesnė dalis bylų, kuriose asmenys buvo kaltinti padarę veikas aprašytas kontrabandos konstitucinėje sudėtyje, buvo užbaigtos supaprastinto proceso tvarka priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Taip užbaigus baudžiamąjį procesą, didesnioji dalis paskirtų baudų savo dydžiu neviršijo nustatytos baudos vidurkio.
Analizuojant teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius pastebėti dažni švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės skyrimo atvejai, kai asmenį pripažinus kaltu, neteisėtai gabenant šaunamuosius ginklus, šaudmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas jam paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi arba švelnesnė negu sankcijoje nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat pastebėta švelnesnės bausmės skyrimo dažnėjimo tendencija. „Atskiri faktai leidžia abejoti, ar teismai tinkamai taiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo taisykles, ar paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė atitinka bausmės paskirtį“- pristatydamas tyrimą kalbėjo A. Nevera.
Atlikus analizę taip pat kilo abejonių, ar valstybinį kaltinimą kontrabandos bylose palaikantys prokurorai kiekvienoje byloje tinkamai išnaudoja baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas galimybes siekti teisingos bausmės paskyrimo. Apeliacinių teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimti sprendimai rodo, kad prokurorų skunduose dažniausiai ginčijamas išteisinamųjų nuosprendžių priėmimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip nepakankamai dėmesio skiriant apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių rūšies ar dydžio klausimams.
Tyrimo autoriai pripažino, kad atlikta teismų praktikos analizė išryškino tam tikras problemas. „Tikimės, kad gauti tyrimo rezultatai bus naudingi sprendžiant kontrabandos problemą valstybėje“ – pažymėjo A. Nevera.
Artimiausiu metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas planuoja atlikti tyrimą dėl teismų praktikos skiriant bausmes už kyšininkavimą, papirkimą bei piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
