Europos Sąjungos šalyse kyla opi problema dėl didelio atliekų kiekio. Kai kuriose pasaulio šalyse net 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus, o toks sprendimas nėra geras nei gamtosaugos, nei ekonomikos požiūriu. Atliekos ne tik užima daug vietos, bet ir teršia aplinką: didelė jų dalis kelia pavojų gamtai. Yra pačių įvairiausių pasiūlymų, kaip tvarkyti atliekas, tačiau šiuo metu manoma, kad geriausia jas deginti. Vis dėlto kyla klausimas: „Atliekų deginimas – tai žingsnis į priekį ar žingsnis atgal?“
Kiekviename mieste ar gyvenvietėje susikaupia tonos įvairiausio pobūdžio atliekų: kietų, birių arba skystų, kurios vėliau patenka į komunalinių atliekų sąvartynus. Didžiausią komunalinių atliekų dalį sudaro bioskaidžios atliekos, kitą dalį – įvairiausios paskirties gaminiai, kurie pagaminti iš popieriaus, kartono, plastiko, metalo arba stiklo. Nerūšiuotose komunalinėse didmiesčių atliekose randama degiųjų frakcijų, todėl tvarkant atliekas būtina ieškoti efektyvių sprendimų.
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų tvarkymo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Pirmoji atliekų deginimo gamykla buvo pastatyta 1875 metais Anglijoje (Meanwood Road gyvenvietėje). Vokietijoje pirmoji tokia atliekų deginimo gamykla pradėjo veikti 1895 metais. XX amžiaus pradžioje atliekų deginimo gamyklos atsirado Danijoje, Belgijoje bei Švedijoje. Šiuo metu Europoje sėkmingai veikia daugiau kaip 400 modernių atliekų deginimo gamyklų. Deginimas, kaip atliekų apdorojimo būdas, yra ypač populiarus Japonijoje, kur labai trūksta laisvų žemės plotų sąvartynams įrengti. Lietuvos sąvartynuose vis kaupiasi komunalinės atliekos, didėja šiukšlių kalnai, greitai nebeturėsime kur jų dėti.
Atliekų deginimas turi daug pranašumų: mažėja tvarkomų atliekų, iš jų gaunama energija ir galiausiai sumažėja emisija nuo galutinio atliekų tvarkymo proceso. Šiuolaikinės modernios technologijos suteikia galimybę efektyviai išvalyti deginant išsiskiriančius teršalus ir neleidžia įsiskverbti jiems į aplinką. Likęs po deginimo šlakas gali būti naudojamas statybos pramonėje, todėl taip išsaugomi kiti gamtos ištekliai.
Norint deginti atliekas reikia pirmiausia investuoti į aukšto lygio technologijas. Tuomet daug kam kyla klausimas: „Ar verta investuoti į tokius projektus?“ Taip, tikrai verta! Jeigu norime rūpintis savo sveikata bei aplinka, turime nemažai paaukoti tam, kad po to nebūtų per vėlu.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsakymo nr. 2903
VGTU (nuotr. Gamintojo)
