Lietuviai nebūtų lietuviais, jei dėl bet kokio mažmožio nepultų kaltinti savo kaimynų. Neseniai dėl gamtos padarytų išdaigų kaimynės buvo užsipultas verslininkas Rimantas Okuličius, pagarsėjęs tuo, kad 1996-ųjų Kūčių vakarą gindamasis nušovė keturis jį reketavusius nusikaltėlius.
Paprašė ir policijos pagalbos
Į atvirą kovą su visoje Lietuvoje išgarsėjusiu R.Okuličiumi stojusi 64 metų panevėžietė Bronislava Lunienė jį apkaltino tariamu šiltnamio suniokojimu.
Nors aplinkiniai kaimynai tvirtina, jog įstiklintas metalinis šiltnamis dar žiemą galėjo sugriūti neatlaikęs sniego naštos, B.Lunienė tokias kalbas vadina nesąmonėmis.
Paskutinį kartą Karsakiškio seniūnijos sodų bendrijoje „Sartai" B.Lunienė lankėsi jau nutirpus sniegui. Moters teigimu, tąkart šiltnamis buvęs sveikutėlis.
Dėl suniokoto šiltnamio B.Lunienė kartu su 66 metų vyru Vytautu Luniu pagalbos kreipėsi į rajono policiją.
Atrodytų, mažmožis būtų toks konfliktas, tačiau beveik visi moters kaimynai jau saugosi, kad nebūtų jiems uždrožta pagaliu per galvą ar nebūtų kuris nors nuverstas ant dirvono pasigalynėti su atkaklia pensininke.
R.Okuličius pats iškvietė pareigūnus
Antrąkart šiais metais B.Lunienė kartu su vyru, marčia ir anūke į sodą atvyko balandžio 30-osios vakare. Moteris negalėjo patikėti savo akimis, kai V.Lunys pakvietė ateiti prie šiltnamio.
„Kaip stovėjo, taip per vidurį iki pat žemės buvo sugniuždytas, net remontuoti nebeapsimoka. Nesąmonė, kad galėjo nuo sniego svorio sugriūti. Visos konstrukcijos metalinės", - sakė B.Lunienė.
Išvydęs stiklo duženas ant bendro naudojimo keliuko prie įvažiavimo į jo sodo namelį mėtantį kaimyną R.Okuličius paklausė, ką šis darąs.
Išgirdęs Lunių kaltinimus, esą jis sulaužęs šiltnamį, ir grasinimą apie tai pranešti policijai, R.Okuličius pats išsikvietė pareigūnus.
B.Lunienę papiktino atvykusių patrulių elgesys. Esą policininkai net kelis kartus teiravosi, ar tikrai ji skambino budėtojui. Taip pat juos nustebinusi moters nurodyta dėl suniokoto šiltnamio patirta daugiau kaip 500 litų žala.
Pasak panevėžietės, policininkai tarpusavyje dar diskutavo, kur reikės dėti jos parašytą pareiškimą.
Nesutaria dėl neva mesto obuolio
Tariamą kaimynų skriaudą patyrusi B.Lunienė korespondentus pasikvietė atvykti prie jos sodo namelio. Netoli mūrinio sodo namelio stovinčio šiltnamio stogas buvo sulinkęs, tačiau beveik visi šoniniai stiklai - sveiki.
Nors karingai nusiteikusi B.Lunienė pripažino, jog nepagautas - ne vagis, vis tiek atkakliai tvirtino mananti, kad šiltnamį galėjo suniokoti būtent R.Okuličius, nes nuo praėjusių metų vasaros su juo nerandanti bendros kalbos.
Pasak B.Lunienės, praėjusių metų spalio pabaigoje ji iš R.Okuličiaus sulaukusi net grasinimo. Esą kaimynas metė obuolį į jos stovintį automobilį „VW Golf".
Jiems apsižodžiavus, R.Okuličius pagrasino, jog jai viskas atsirūgs.
„Matyt, dabar ir įgyvendino savo kėslus. Įtariu, kad tai R.Okuličiaus rankų darbas, bet jis tinginiukas, tai greičiausiai kažką pasamdė suniokoti mano šiltnamį. Bijau net pasilikti nakvoti sode, dar ateis ir sušaudys", - guodėsi korespondentams B.Lunienė.
Nukentėjo ir kaimynų šiltnamiai
Iš piršto laužti kaltinimai R.Okuličiui kėlė tik juoką.
„Tegul pasižvalgo aplinkui. Ne tik jie, bet ir daugelis kaimynų po žiemos rado sniego apgadintus šiltnamius. Ir mano paties 8 stiklai įskilę. Negi jų vienintelių turėjo likti sveiki, kai ir kitų apgadinti", - sakė R.Okuličius.
Išties keliuose aplinkiniuose sklypuose matėsi šiltnamiai išdužusiais stiklais.
Pakalbinti B.Lunienės kaimynai net neabejojo, jog tai atsitiko dėl gausiai šią žiemą iškritusio sniego.
„Patys patingėjo nusikasti sniegą nuo stogo, o dabar kaltų bando ieškoti", - kalbėjo greta sklypą turintis pagyvenęs panevėžietis.
Sutikta darže besidarbuojanti Vanda Šležienė patikino, jog vasario mėnesį buvo atvažiavusi į sodą ir jau tuomet mačiusi nuo sniego naštos sugriuvusį Lunių šiltnamį.
Kovoja su visais kaimynais
B.Lunienė ir jos vyras tikino negalintys sugyventi su beveik visais aplinkinius sklypus įsigijusiais kaimynais, nes šie esą ne tokie kaip ankstesni savininkai.
„Dabar tenka su visais kovoti, o ką darysi, kai tokie žmonės atsirado. Vyras mėgsta pagerti, tai viską vienai ir reikia daryti", - karingai nusiteikusi dėstė B.Lunienė.
Paklausta, kodėl tarp jos ir R.Okuličiaus kelią perbėgo juoda katė, B.Lunienė tikino, jog dėl to kaltas kaimyno sūnus.
„Praėjusią vasarą R.Okuličiaus sūnus apsisukinėdamas ant bendro keliuko automobiliu įvažiavo į mūsų daržą ir burokėlius išvartė", - nesantaikos priežastį nurodė B.Lunienė.
Ar taip buvo nutikę iš tiesų, panevėžietė savo akimis nematė, tačiau apie tai papasakojęs vienas kaimynas. B.Lunienė tvirtino, jog buvo nuėjusi aiškintis pas Okuličius, bet neradusi su jais bendros kalbos.
Neištvėręs įžeidinėjimų rėžė atgal
Nuo to laiko tarp vos per vieną sklypą esančių kaimynų ir prasidėjo nesantaika. Jie plūdosi vienas su kitu ir pykosi.
Radusi pakelėje kažkieno numestas automobilio padangas, B.Lunienė iškart jas nunešė prie R.Okuličiaus įvažiavimo. Panevėžiečiui padangas numetus atgal į B.Lunienės sklypą, moteris išsikvietė aplinkos apsaugą.
Paklaustas, ar negrasino B.Lunienei, R.Okuličius atsakė pats iš Lunių sulaukiantis priekaištų.
„Apšaukia galvažudžiu, ar taip kas nors elgiasi. Vieną kartą B.Lunienė ėmė aiškinti, kad aštuonis nušoviau, tai neatlaikęs atkirtau, jog ji bus devinta", - sakė R.Okuličius.
Moteris galynėjosi su kaimynu ant dirvono
Tarsi savo namų kieme pasijutusi B.Lunienė kartu su vyru sodų bendrijoje bandė įvesti savo tvarką, tačiau susipyko beveik su visais kaimynais.
Aplinkiniai vienu balsu apie B.Lunienę atsiliepė kaip apie skandalingą asmenybę.
„Visiems viskas tinka, o jiems kažkodėl ne. Spėjo su visais kaimynais susipykti", - sakė žmonės.
Panevėžietė Lionė Stankevičienė irgi nieko gero pasakyti apie B.Lunienę negalėjo.
„Tiesiog nesugyvenama. Kaimynei viskas negerai, nori, kad būtų taip, kaip jai to reikia", - trumpai paaiškino moteris.
L.Stankevičienė prisiminė, jog praėjusią vasarą B.Lunienė esą net pagaliu vienam kaimynui buvo pramušusi galvą.
„Tai ne aš sumušiau, o pati nukentėjau. Iš daržo V.Lunys išrovė morką ir nunešė kaimynams. Nuėjau vyrui iš paskos ir ėmiau priekaištauti, kodėl nedirba.
Tuomet kaimynas parvertė mane ir ėmė smaugti. Policiją išsikviečiau. Buvau nuvykusi pas ekspertus, tai patarė individualia tvarka kreiptis į teismą", - metų senumo įvykį dėstė B.Lunienė.
Nesutaria dėl plano
Nors sodų bendrija „Sartai" įkurta beveik prieš 30 metų, tačiau iki šiol nesutariama dėl dalies sklypų planų.
Neaiškumų kilo dėl leidimo žmonėms prie turimų sklypų prisijungti ir išsipirkti nereikalingas bendro naudojimo žemes.
Šalia tvenkinio įsikūrusių Lunių žemių plotas tokiu būdu padidėjo iki 9,33 aro.
Naujai suformavus sklypą, senasis bendro naudojimo keliukas, pagal projektą, turėjo būti perkeltas į naujojo pakraštį, tačiau Luniai nepasirūpino to padaryti iškart.
Per kelis dešimtmečius aplinkinių sklypų savininkai susitvarkė aplinką, įsirengė daržus.
Norėjo padidinti sklypą
Mintis vienoje pusėje sklypą praplėsti vienu metru B.Lunienei šovė neseniai. Tai padaryti ji pabandė originaliu būdu. Prie tvenkinio esantį beveik pusantro aro plotą nuo pagrindinio sklypo skiria žvyrkelis.
„Abipus kelio yra mūsų žemės. Sumanėme su vyru sklypą pastumti arčiau tvenkinio. Pagal projektą kelio plotas 3,30 metro, tokį būtume ir išlaikę", - savo planus dėstė B.Lunienė.
Moteris neslėpė, jog tokiai minčiai R.Okuličius bei kiti kaimynai nepritarė. Savo sklypo pakraščiuose moteris pastatė iš akmenų sudėtus stulpelius, tačiau vėliau juos rasdavo išmėtytus.
Gyventojams pasipriešinus, Luniai nusprendė sklypo ribą sugrąžinti į ankstesnę vietą ir visą teritoriją apsitverti.
Taip pat panevėžiečiai užsimojo į kitą vietą perkelti beveik per jų žemių vidurį einantį senąjį bendrojo naudojimo keliuką.
Reikėtų iškelti ir elektros stulpus
Sodų bendrijos pirmininkas Vidas Cibulskis sakė, jog teoriškai Luniai teisūs, tačiau neslėpė, jog jų sumanymui aplinkiniai nepritaria. Norint nutiesti naują keliuką reikėtų mažiausiai 5 tūkstančių litų.
Be Lunių, palei tvenkinį yra dar 6 sklypai, tačiau jų savininkai nieko keisti nenori. Palei pakrantę žmonės pasisodino medžių, pasėjo pievelę ir visa tai naudoja kaip poilsio zoną.
„Visa tai žmonės padarė savo jėgomis. Palei seną keliuką stovi elektros stulpai, tai negi juos irgi reikės perkelti", - retoriškai klausė V.Cibulskis.
Kaimynai renka parašus, kad senasis keliukus niekur nebūtų keliamas ir viskas liktų kaip buvę.
Kruvinų Kūčių dalyvių veiksmai įvertinti
R.Okuličius išgarsėjo po kruvinojo 1996-ųjų Šv. Kūčių vakaro, kai iš savigynai skirto pistoleto nušovė jį reketavusius Vitalijų Tuzovą, Marių Kalvelį, Kęstutį Barbaraušą ir Darių Augustavičių.
Dar keturi - Vidmantas Kirklys, Virginijų Rakauskas, Audrius Lazauskas ir Kęstutis Vaitiekūnas - buvo sužeisti. Netrukus po šių kruvinųjų įvykių trys pirmieji panevėžiečiai pabėgo iš ligoninės.
Skirtingai nei kiti du panevėžiečiai, V.Rakauskas sugebėjo išlikti nesurastas. Po kruvinųjų įvykių nuo policijos pareigūnų ėmusius slapstytis A.Lazauską ir V.Kirklį pavyko sulaikyti tik 2002 metais.
A.Lazauskas įkliuvo Ispanijoje, o V.Kirklys - Prancūzijoje. Išduoti Lietuvai, jie stojo prieš Panevėžio apygardos teismą ir 2004-ųjų vasarį buvo nuteisti. Nuo teisėsaugos slapstęsis V.Rakauskas 2005 metais pats prisistatė į Generalinę prokuratūrą.
Tačiau 2007 metų pradžioje V.Rakauskas Panevėžio apygardos teisme išgirdo išteisinamąjį nuosprendį.
