Milda Drazdauskaitė – mažai pristatyta ir tyrinėta Lietuvos fotografė, kūrusi kintančiomis istorinėmis aplinkybėmis, esanti sankirtoje tarp klasikinės humanistinės fotografijos ir „konceptualistų“.
Šis liminalumas – autorės stiprybė ir kliuvinys. Menininkė nuo 1978 m. pradėjo dalyvauti parodose ir dirbti Lietuvos fotomenininkų draugijoje, dalis jos darbų apkeliavo nemažai Europos galerijų, į jos rankas savo nuotraukų spaudą patikėjo net Antanas Sutkus. M. Drazdauskaitės pasirinkimas daryti „nuotraukas atminčiai" liudija apie (auto)ironišką ir konceptualų požiūrį į fotografiją – tai būdas įveikti modelių pasipriešinimą ir nesureikšminti fotografuojančiojo autorystės.
Mildos Drazdauskaitės kūryba, kaip ir jos amžininkų bei kolegų Algirdo Šeškaus, Alfonso Budvyčio, Vytauto Balčyčio, Gintaro Zinkevičiaus darbai – turėtų būti peržiūrėti šiuolaikinio meno ir fotografijos kontekste. Autorės darbams būdingas akivaizdus pozavimas, modelių gražesnio gyvenimo performansai, išryškinantys kasdienybės absurdą, disonansą tarp to, kokiais esama ir kokiais norima atrodyti.
Paroda pristato nedidelę dalį M. Drazdauskaitės kūrybos, tiksliau, du mėgstamus jos personažus – damas ir bobules. Šalia šių moteriškų archetipų atgyja ir asmeninės Mildos „nuotraukos atminčiai" - autobiografiniai asmeninio archyvo kadrai – sudėtingo ir išraiškingo socialinio ir istorinio laikotarpio liudininkai.
Paroda veiks iki rugsėjo 24 d.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Vilniaus fotografijos galerijos darbo laikas
II-V 12.00-18.00
VI 12.00-16.00
