Valstybės saugomų liudytojų gyvenimas nuo visuomenės slepiamas po paslapties skraiste. Prieš kurį laiką per vieną televizijos kanalą teko stebėti elitinio gangsterinio kino kūrėjo Martino Scorsese klasika tapusį filmą „Geri vyrukai“. Vienas geriausių apie mafiją Holivude sukurtų filmų tobulai atskleidžia viliojantį kriminalinio pasaulio spindesį ir moralinį nuopuolį.
Į atmintį įsirėžė scena, kai aktoriaus Roberto de Niro lūpomis nuskamba jaunajam nusikaltėlių klano atstovui adresuota frazė: „Niekada neišduok savo draugų ir visada tylėk!“ Tačiau po keliolikos metų jaunuolis sulaužo garsųjį mafijos tylėjimo įžadų įstatymą ir tampa teisėsaugininkų informatoriumi.
Panašu, kad šių dienų lietuviškos mafijos pasaulyje nebeliko jokių ankstesniais metais pagarbią baimę aplinkiniams ir bičiuliams kėlusių tradicijų ar taisyklių. Pamažu tarp nusikaltėlių įsigali nauja taisyklė: patekęs į bėdą pulk pirmas apšnekėti bendrininką, išduok jį operatyvininkams ir kitaip bendradarbiauk su teisėsauga.
Saugomų liudytojų vis daugėja
Nuo banditų keršto Lietuvoje saugomų asmenų kasmet daugėja. Netrukus šis skaičius gali perkopti per 100.
Ir dieną, ir naktį akylai sargybinių šešėlyje besislepiantiems asmenims, nusprendusiems padėti pareigūnams atskleisti buvusius bendrininkus ir tapusiems saugomais liudytojais, neretai tenka ištverti ne tik psichologinę įtampą, bet ir panieką bei prakeiksmus.
Pažeminimų, paniekos iš aplinkinių ir buvusių draugų tenka ištverti ir vienam buvusių garsiosios Kauno „daktarų“ gaujos šulų Vidmantui Gudzinskui, pravarde Guzas. Jau keletą mėnesių su teisėsaugininkais bendradarbiaujantis V. Gudzinskas duoda parodymus ne vienoje baudžiamojoje byloje apie senus legendinės gaujos nusikaltimus. Kai kuriose bylose pats Guzas yra kaltinamasis. Tačiau realu, kad už pagalbą teisėsaugai jam bus prašoma skirti švelnesnę bausmę.
Kas dar, be Guzo, iš praeityje visuomenę šiurpinusios „daktarų“ aplinkos ryžosi smulkiai papasakoti apie ilgus metus Kaune karaliavusią gaują ir jos padarytus nusikaltimus, Kriminalinės policijos biuro darbuotojai kol kas neatskleidžia.
„Šios specialios kriminalinės policijos tarnybos darbo specifika yra griežtai slepiama – ji susijusi su valstybės paslaptimis. Ši tarnyba ištisą parą saugo, užtikrina gyvenimo, buities, darbo sąlygas keliasdešimčiai Lietuvos piliečių, su kuriais norėtų susidoroti ne viena nusikaltėlių gauja, − „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo vienas aukštas Policijos departamento pareigūnas. − Ji kaskart sulaukia nemažai aplinkinių diskusijų. Kadangi yra apgaubta valstybės paslapties skraiste, plačiau šnekėti šia tema nepavyks.“
Intrigų pinklėse
Pastaraisiais metais teisėsaugos pareigūnus sudrebino saugomu liudytoju tapusio Kauno mafijos veterano Jono Bielskio, pravarde Senelis, elgesys. Prieš keletą metų kriminalistams jis padėjo atskleisti nemažai kraupių nusikaltimų, kurių metu buvo nužudyta įvairių miesto grupuočių atstovų.
Po kurio laiko J. Bielskis, sužinojęs, kad iš pateiktų kaltinimų dėl devynių nusikaltimų liko tik du – prieš 17 metų gautas užsakymas nužudyti Telšių verslininką Hilarijų Sasnauską ir nelegalus Rusijos valstybinės sienos peržengimas, − pradėjo apsimetinėti kvaileliu. Galiausiai Senelis netgi prasitarė, kad daugiau nebendradarbiaus su teisėsaugininkais.
Šaltinių teigimu, pernai vasarą J. Bielskis prokurorams pareiškė, kad buvo sunerimęs dėl savo ir artimųjų gyvybės, tad galėjo prišnekėti nebūtų dalykų. Jis negalėjo patikslinti anksčiau pateiktų savo pasakojimų apie tam tikras rezonansines bylas, o galiausiai išvis nutilo. Operatyvininkai ir dabar bando išgauti kelių žmogžudysčių užsakovų bei vykdytojų pavardes, tačiau Senelis neketina praverti lūpų.
Pastaruoju metu J. Bielskis vis dažniau pastebimas besimėgaujantis laisvo žmogaus gyvenimu. Jis netrukdomas apsaugos vairuoja automobilį ir vaikšto masinėse susibūrimo vietose ne tik Kaune, bet ir kituose šalies miestuose.
Susitepęs verslininkas
Remiantis su pareigūnais sutikusio bendradarbiauti šilutiškio, buvusio „ramaškinių“ gaujos smogiko Dinaro Užkuraičio, parodymais, netrukus į teisiamųjų suolą bus sugrąžintas kaunietis verslininkas Gintaras Skobas.
Pernai prieš Kūčias Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 metų gruodžio 7 dienos nutartį, kuria Tarptautinio pramonininkų ir verslininkų kongreso viceprezidentui G. Skobui dėl senaties buvo nutraukta baudžiamoji byla. Jis buvo kaltinamas dalyvavęs prieš keliolika metų gaujos vykdytuose nusikaltimuose. Apeliacinio teismo sprendimu byla grąžinta iš naujo nagrinėti tam pačiam Vilniaus apygardos teismui.
Būtent D. Užkuraitis 2006-ųjų pradžioje Vilniaus apygardos teismo posėdyje smulkiai nupasakojo sudėtingą devintojo dešimtmečio pradžioje Kaune karaliavusių nusikalstamų grupuočių schemą. Jis atskleidė ir tai, kad tuomet gyvavusios „ramaškinių“ gaujos narys buvo ir G. Skobas.
Šis solidų verslininką vaizduojantis kaunietis, anot D. Užkuraičio, kadaise sukūrė planą nužudyti nepaklusnius grupuotės narius Darių Steponavičių ir Vidmantą Urniką. Tačiau po nesėkmingo išpuolio nuo D. Užkuraičio kulkų krito tik D. Steponavičius, o V. Urnikas liko gyvas.
Broliai prieš H. Daktarą
Iki šiol ilgiausiai – nuo 1996-ųjų – saugomi buvę profesionalūs mašinvagiai kauniečiai Saulius ir Žydrūnas Čiapai. Praeityje teisti broliai prieš kelerius metus sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir už vertingos informacijos suteikimą buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie abu pripažino nuo 1991 metų dalyvavę padarant maždaug 100 nusikaltimų.
Prieš keletą metų Kauno kriminalinio pasaulio lyderio Henriko Daktaro teismo procese abu šie liudytojai teigė, kad jiems yra žinoma, jog Henytė vertėsi išpirkų prašymu už vogtus automobilius.
Anot šių liudytojų, kadaise „daktarams“ priklausiusioje Kauno „Vilijos“ kavinėje net buvo saugoma vogtų automobilių registravimo knyga. Pats H. Daktaras tokius liudytojų parodymus teisme vadino nesąmonėmis ir teigė, kad broliai Čiapai yra blefuojantys narkomanai. Tiesa, Henytės kaltės remiantis brolių parodymais teismui nepavyko įrodyti.
Brolius Čiapus ilgą laiką saugojo ginkluota policijos apsauga, tačiau prieš keletą metų ji buvo atšaukta, nes abu vyrai neva ėmė piktybiškai pažeidinėti elementarius saugumo reikalavimus. Kalbama, kad kartą ištrūkę iš apsaugos akiračio vėliau jie buvo rasti pernelyg įšilę nuo alkoholio.
Kriminalinės policijos biuro vadovai patikino, kad šios kalbos tėra prasimanymas ir broliai Čiapai vis dar akylai saugomi iki šiol.
Prabilo artimiausias žmogus
Kai prieš dešimt metų pareigūnai sulaikė Klaipėdos mafijos bosą Sigitą Gaidjurgį ir jo artimiaiusią pagalbininką Renatą Šadeikį, iš pradžių mažai kas tikėjo, kad šįkart pavyks įrodyti nors vieną S. Gaidjurgio nusikaltimą.
Šis uostamiesčio veikėjas bemaž 15 metų netrukdomas siautėjo, nors apie jį sklandė fantastiškiausios istorijos. Tačiau pareigūnai buvo gerai pasirengę. Jie surinko pakankamai įkalčių, kad būtų galima prie sienos priremti ne tik S. Gaidjurgį, bet ir jo gaujos narius.
Todėl nestebina, kad pajutęs gresiančią ilgametę kalėjimo bausmę su kriminalistais neoficialias derybas pradėjo bene artimiausias S. Gaidjurgio patikėtinis R. Šadeikis. Jam prabilus pareigūnams pavyko atskleisti net 17 paslaptingų žmogžudysčių.
TIK FAKTAI
Nuo 1994 metų Lietuvoje pradėta taikyti bendradarbiaujančių su teisėsauga svarbių liudininkų valstybės apsauga.
Bene labiausiai valstybės saugomas liudytojas yra „Vilniaus brigados“ narys Viktoras Akmanavičius, pravarde Gorbatyj. Kaskart į teismą jį lydi pareigūnas.
JAV liudytojų apsaugos programa pradėta 1964 metais, kai legendinės gaujos „Cosa Nostra“ narys Josephas Valachi pareiškė Kongresui, kad egzistuoja mafija.
Už sunkius nusikaltimus J. Valachi buvo nuteistas mirties bausme, bet federaliniai agentai jam pasiūlė sandorį – jei liudys prieš mafiją, gaus laisvę ir su apsauga galės išvykti iš šalies.
