„Visi, kurie nuspręs, 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, grįžti į Lietuvą, jie visi yra laukiami ir mes tikrai esame pasirengę“, – taip dar sausio viduryje kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Finansų ministras Vilius Šapoka antrino premjerui ir ragino visas ministerijas nepraleisti progos ir paskatinti lietuvius grįžti namo.
Daugelis nori grįžti
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė portalui tv3.lt tvirtino, kad bendraujant su emigrantais, susidaro įspūdis, kad apie 80 proc. emigrantų norėtų grįžti į Lietuvą, o apie 40 proc. jau ėmėsi realių žingsnių: stebi darbo rinką, įsirenginėja namus tėvynėje.
„Ar jie tai padarys, bus matyti. Priklausys nuo to, koks jų pasiryžimas, kokios galimybės bus grįžti, kokia situacija pačioje Lietuvoje. Kartais norai ir galimybės yra šiek tiek skirtingos sąvokos“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, iškart po 2016 m. birželio pabaigoje įvykusio referendumo daugelį emigrantų ištiko šokas ir pasimetimas, dalis ignoravo sudėtingą politinę situaciją ir manė, kad Jungtinė Karalystė nepaliks Europos Sąjungos. Ilgainiui lietuviai susitaikė su situacija ir pradėjo žvalgytis į Lietuvą.
„Tokių besižvalgančių per tuos porą metų daugėjo ir mes matome rezultatą, kad grįžta žmonės su šeimomis arba bent jau žiūri, kokia situacija Lietuvoje, klausia tų, kurie grįžo, ar tikrai yra darbo, ar vaikai gavo vietas į darželius. Atsirado poslinkis arba akstinas galvoti apie grįžimą į Lietuvą“, – teigė D. Asanavičiūtė.
Tačiau Jungtinės Karalystės parlamentui du kartus atmetus premjerės Theresos May ir Europos Sąjungos suderintą „Brexit“ susitarimą, nerimas ir pasimetimas grįžo ne tik į britų, bet ir į imigrantų iš Lietuvos kasdienybę.
„Mes vis dar su tokiu pakabintu ore klausimu. Padaugėjo įtampos, laiko yra labai mažai, o konkrečių sprendimų nėra. Nemažai yra tų, kurie laukia kaip čia bus, pagal tai spręs kaip elgtis. Klausimų tikrai daug daugiau negu pačių atsakymų“, – dabartines lietuvių bendruomenės nuotaikas apibūdino lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Lietuva negali priimti visų
Nors premjeras viešai paskelbė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti visus norinčius grįžti, pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, reali situacija kitokia. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra apie 1,3 mln. dirbančių žmonių. Jei visi 200 tūkst. lietuvių, emigravusių į Jungtinę Karalystę, grįžtų į Lietuvą, darbo jėgos augimas šalyje būtų daugiau nei 15 proc.
„Tiek sukurti naujų darbo vietų, turbūt, būtų nerealu, nes šiek tiek mažiau buvo sukurta per pastaruosius šešerius metus. Net ir tikrai sparčiai augant ekonomikai, reikėtų bent penkių metų tokį kiekį absorbuoti“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau Ž. Mauricas pažymi, kad ekonominis Lietuvos patrauklumas emigrantams grįžti, bėgant metams, didėja. Pasak jo, jeigu vertinti darbo užmokesčio skirtumą, tai kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Jungtinėje Karalystėje darbo užmokestis buvo daugiau nei šešis kartus didesnis, dabar – mažiau nei tris kartus.
„Lietuvoje darbo užmokestis ženkliai auga, prognozuojamas apie 10 proc.. augimas. Skirtumas gali ištirpti iki vos dviejų kartų. Tai yra maždaug ta psichologinė riba, kai žmogui dažnai neapsimoka, vien dėl finansinių priežasčių, emigruoti“, – tvirtino „Luminor“ banko atstovas.
Ž. Maurico nuomone, jei per artimiausius metus grįžtų apie 40–50 tūkst. emigrantų, juos būtų įmanoma integruoti į darbo rinką ir toks pasiekimas būtų labai geras.
Nereikia brangių programų
D. Asanavičiūtė mano, kad norint grąžinti emigrantus į Lietuvą, nereikia skambių šūkių ar brangių kampanijų, kurios neduoda apčiuopiamų rezultatų. Pašnekovės teigimu, valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti paprastiems žingsniams.
„Ne kartą pati esu kartojusi, kad išskirtinų sąlygų tikrai nereikia. Pavyzdžiui, darbo pasiūlymus paskleisti ne tik Lietuvos spaudoje ir portaluose, bet ir užsienio, kad mes, gyvenantys užsienyje, galėtume juos pamatyti. Priartinimas informacijos prie tautiečių, kurie gyvena užsienyje, duotų daug daugiau rezultatų nei ilgai planuojamos didžiulės programos ir jų įgyvendinimas, kuris brangiai kainuoja ir tų rezultatų didelių neduoda“, – kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkė.
D. Asanavičiūtė svarsto, kad valdžios pagalba tvarkant paprastus kasdienius reikalus, tokius kaip banko sąskaitos atsidarymas, galėtų paskatinti lietuvius grįžti.
„Žmonės čia gyvenantys įpranta prie kitokios paslaugų kokybės, kitokios infrastruktūros, prie kitokių socialinių garantijų. Jiems reikia pagalbos susiorientuoti kaip Lietuvoje vyksta procesai, kurie svarbūs kiekvienam iš mūsų. Ne visi sugeba patys susitvarkyti, ne visi labai greitai susigaudo naujoje aplinkoje“, – teigė pašnekovė.
D. Asanavičiūtė tvirtino, kad pedagogų paruošimas, kaip elgtis su grįžusiais emigrantų vaikais, taip būtų nemaža paskata lietuviams grįžti į Lietuvą.
Nusprendusių likti gyvenimai gali pakrypti trejopai
Grįžimas namo nėra vienintelė galimybė, kurią svarsto emigrantai. Dalis lietuvių galvoja priimti Jungtinės Karalystės pilietybę, ypač tie, kurie turi vaikų, seniai gyvena ir jau „įleido šaknis“. Kita dalis planuoja neatsisakyti Lietuvos pilietybės, bet likti gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ž. Maurico teigimu, tokių pasirinkimų sėkmė priklausys nuo to, koks bus galutinis Jungtinės Karalystės likimas po „Brexit“. Pasak ekonomisto, šiuo metu yra trys pagrindiniai scenarijai.
„Pirmas, kad britai temps gumą iki paskutinės dienos ir bus priversti priimti esamą susitarimą, kuris de facto, galima grubiai sakyti, paliktų Jungtinę Karalystę Europos Sąjungos sudėtyje. Šalis tik teisiškai išstotų, bet realybėje turėtų labai panašias sąlygas“, – pasakojo ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, jei įvyks toks scenarijus, Jungtinės Karalystės ekonomika didelio sukrėtimo nepatirs ir didžioji dalis lietuvių, nusprendusių likti ar pasikeisti pilietybę, šio sprendimo nepasigailėtų. Antrasis scenarijus, pasak pašnekovo, yra premjerės T. May atsistatydinimas ir politinė krizė.
„Galbūt būtų surengtas antrasis referendumas, tačiau neaišku kada, tai nežinomybė tęstųsi ir žala būtų šiek tiek didesnė“, – tikino Ž. Mauricas.
Trečiasis scenarijus yra kietasis „Brexit“, jei Jungtinė Karalystė paliktų Europos Sąjungą be jokio susitarimo. Ž. Maurico tvirtinimu, prognozuojama, kad tai šaliai reikštų nelengvus laikus, svaro sterlingo kurso kritimą ir galbūt susilyginimą su euro kursu.
„Tada Jungtinė Karalystė tikrai prarastų patrauklumą kaip valstybė, kurioje verta vykti gyventi, bent jau, dėl finansinių priežasčių. Kieto „Brexit“ atveju yra išaugusi rizika, kad esamiems Europos Sąjungos gyventojams būtų įvesti papildomi apribojimai. Tokiu scenarijumi tikrai dažnas pasigailėtų sprendimo, kad liko ar neturėjo „plano B“, – samprotavo ekonomistas.
Naujos emigrantų „mekos“
Be grįžimo namo ir sprendimo likti gyventi Jungtinėje Karalystėje lietuviai turi trečią galimybę – emigruoti į kitas Europos Sąjungos šalis. Ž. Maurico teigimu, pakilimą išgyvenanti Airija gali tapti patrauklia kryptimi emigrantams.
„Šalis patiria tikrą ekonomikos renesansą. Tai tikras „keltų tigro“ šuolis – įspūdingas BVP ir darbo užmokesčio augimas. Manau, kad Airija tikrai taps traukos centru“, – kalbėjo ekonomistas.
Kita lietuvių kryptimi gali tapti Skandinavijos šalys, tačiau migracija į jas, Ž. Maurico tvirtinimu, būtų kitokio pobūdžio dėl glaudaus Lietuvos ir šių valstybių ryšio.
„Ji būtų ne tokia va bank, kad viską mestų ir emigruoju. Tai greičiau būtų darbuotojų migracija į motinines įmones. Arba Lietuvos įmonės labai daug eksportuoja į Skandinaviją, steigia savo atstovybes, vežasi darbuotojus iš Lietuvos. Bus tam tikra migracija įmonės viduje“, – svarstė „Luminor“ banko atstovas.
Trečiuoju traukos centru turėtų tapti Vokietija. Pasak Ž. Maurico, šioje šalyje demografinė padėtis yra prasčiausia tarp visų didžiųjų Vakarų Europos valstybių, todėl juntamas didžiulis specifinių profesijų, tokių kaip medikų ar inžinierių, trūkumas.
„Kadangi atlyginimai yra konkurencingi, dažnu atveju didesni nei Jungtinėje Karalystėje dabar, tai, manau, ta kryptis bus populiari“, – teigė ekonomistas.
Portalas tv3.lt primena, kad Jungtinė Karalystė nusprendė palikti Europos Sąjungą po 2016 m. birželio 23 d. vykusio referendumo, kuriame beveik 52 proc. balsavusių britų pasisakė už pasitraukimą iš bendrijos. Numatoma pasitraukimo data yra šių metų kovo 29 d., tačiau britų parlamentas nėra patvirtinęs Europos Sąjungos ir T. May vadovaujamos vyriausybės suderinto „skyrybų“ susitarimo.
