Kas darosi su mūsų visuomene? Kodėl jaunimas keliuose sukelia mirtinas avarijas? Kokiais būdais siekiama permainų policijoje?
Šiurpu girdėti, kaip kasdien Lietuvos keliais siautėjantys jauni vairuotojai patys žūva, o kai kada jų kliūtimi tampa nieko dėti atsitiktiniai praeiviai. Vis dažniau tenka girdėti apie vagišius, kurie apšvarina garsių žmonių namus arba nuo gatvėse vaikštinėjančių moterų kaklų nusega brangius juvelyrinius dirbinius.
Dažnas mūsų pasakys – Lietuvoje gyventi tikrai nesaugu. Tačiau šalies policijos vadovas Saulius Skvernelis mano, kad dėl to didžiausia atsakomybė krinta ne vien teisėsaugai.
„Balsas.lt savaitė“ kalbina generalinį policijos komisarą S. Skvernelį, kuris neseniai peržengė 100 dienų vadovavimo šalies policijai laikotarpį ir parodė, ką iš tiesų sugeba.
– Kaip jaučiatės praėjus savotiškam jūsų, kaip vadovo, išbandymui – 100 vadovavimo policijai dienų?
– Šiaip niekada nebuvau nuo policijos nutolęs, nes prieš tai ėjau generalinio komisaro pavaduotojo pareigas. Galbūt buvo kitoks matymas, funkcijos. Sutinku, kad turime kasdienių gaisrų, kuriuos tenka nuolat gesinti. Tai susiję ir su kasdieniais vairuojančiųjų pažeidimais.
Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje buvo pristatytos policijos pertvarkos gairės, kokių tikslų sieksime 2012–2014 metais. Finansavimas liks toks pat, todėl turime keistis taip, kad galėtume net turėdami mažesnius išteklius įvykdyti visas policijai keliamas funkcijas. Vis dar nesibaigia problemos dėl darbo aplinkos. Neseniai buvau pastate, kuriame įsikūrę Vilniaus ekonominės policijos darbuotojai. Tikras košmaras, baisios sąlygos, netoleruotinas dalykas. To negali būti.
Įvertinus tai, kad nuo mums skiriamo biudžeto galime išleisti tik 2 proc., tai tokia niekur tinkamai neinvestuojanti institucija pasmerkta žlugti. Kadangi mūsų yra daug, didžiąją dalį lėšų pravalgome. Visoje teisėsaugos sistemoje yra 15 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuomenė negali prilygti policijai. Akivaizdu, kad po visų pokyčių palicija ateityje bus mažesnė, bet efektyvesnė.
Pradedamas „valymas“
– Tarp policininkų kalbama, kad jums pradėjus vadovauti, prasidėjo savotikška pareigūnų medžioklė. Penktadieniais pasibaigus darbo valandoms į Kauną iš Vilniaus atvyksta kelių policijos patruliai, kurie tikisi pagauti pasivaišinusius alkoholiu kolegas. Ko siekiama tokiais metodais?
– To nepavadinčiau medžiokle. Nenormalu, kad net du šalies generaliniai komisarai privalėjo atsistatydinti dėl girtų policijos patrulių sukeltų avarijų.
Tą problemą vis dėlto reikėjo spręsti, tad neblaivius kolegas dažniau sulaikome patys. Buvo sukurta speciali pažeidėjus stebinti darbo grupė, kuri sėkmingai funkcionuoja. Aš pats dažnai stengiuosi važiuoti per Lietuvos policijos komisariatus ir aiškintis visų pareigūnų problemas. Tikiuosi palaikymo ir supratimo. Žmones, kurie nesuvokia, kad savo veiksmais daro didžiulę žalą policijai, privalome eliminuoti. Vienas darbo grupės narių yra išbrauktas kaip praradęs pasitikėjimą. Rugpjūtį bus patvirtinti teisiniai parengimo darbai, bus įsteigta imuniteto tarnyba, kuri užsiims ne tik darbo drausme, bet ir antikorupcine, imunitetine tvarka.
Žinau, kad yra nemažai žmonių, kurie mano, kad pareigūno pažymėjimas apsaugo nuo visko, ir jie daro, ką nori. Tačiau didžioji sveikoji pareigūnų dalis suvokia, kad mums trūksta lėšų, todėl turime persitvarkyti taip, jog nereikėtų prašyti trūkstamų pinigų.
Skatina premijomis
– Ar išsikovojote, kad policijos pareigūnams būtų skiriamos premijos už Lietuvoje klestinčios cigarečių ir kitų draudžiamų priemonių kontrabandos mastų išaiškinimą?
– Neseniai pasirašiau įsakymą, kuriuo 35 pareigūnai bus paskatinti 150–2 800 litų premijomis. Matyt, daugelis kolegų patvirtintų, kad jau seniai buvo laikai, kai pareigūnai gavo kokių nors premijų.
Šiems pareigūnams bus skiriamos premijos už 2010-ųjų pirmąjį ketvirtį. Nuo valstybei patirtos žalos kiekio pareigūnams skiriamas premijos dydis. Artimiausiu metu dėl korupcinių pažeidimų keliuose, gatvėse išaiškinimo taip pat žadame steigti panašaus pobūdžio pareigūnų premijavimą.
Manau, po to bus mažiau norinčiųjų duoti ir imti kyšius.
Keliuose – girti ir nepatyrę
– Ką manote apie padėtį Lietuvos keliuose? Juk bene kasdien žūva jaunų žmonų ne tik užsmiesčio keliuose, bet ir pagrindinėse miestų gatvėse.
– Kas rytą pradedame nuo statistikos apžvalgos šalies keliuose. Šiandienos duomenimis (interviu su S. Skverneliu vyko birželio 8 dieną – red. past.), žuvo110 žmonių. Pernai tokiu laiku keliuose žuvo 101, 2009-aisiais – 148 žmonės. Mažėja neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius. Šiemet turėjome 75, o pernai tokiu laikotarpiu buvo net 108.
Ne vien svaigalai yra pagrindinė avarijų priežastis. Neseniai Vilnių sudrebinusią avariją padaręs jaunuolis buvo blaivus, neapsvaigęs nuo kvaišalų. Tačiau skaudžius padarinius sukėlė vairuotojo įgūdžių stoka, nesugebėjimas pasirinkti saugaus greičio.
Vis dėlto po tokių atvejų Lietuvoje turėtų atsirasti kvalifikacijos tobulinimo centrų jauniems ir eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams. Pastebima, kad neseniai vairuotojo pažymėjimus gavę žmonės ne visada suvokia, kas iš tiesų yra slidi kelio danga ar tinkamos distancijos laikymasis. Pavyzdžiui, Estijoje jauni vairuotojai papildomai praktikuojami specialiai įrengtuose aerodromuose. Gaila, kad Lietuvoje to nėra, ir dažniausiai jaunų vairuotojų prasta patirtis būna lemiama ir paskutinė. Verta prisiminti, kad anksčiau, kai Lietuvoje automobilių buvo net tris kartus mažiau nei dabar, žūdavo 1 000–1 200 žmonių per metus.
Vis dažniau apsaugos prireikia ir mokytojams
- Ką manote apie šiuolaikinį, dažnai pasiklydusį jaunimą?
- Nusikaltėlių gretos ir jaunėja, ir žiaurėja. Manau, kad tokia situacija yra dėl to, kad vaikai negauna reikiamo dėmesio iš tėvų. Mokykloje irgi situacija nėra gera. Juk pasitaiko atvejų, kad mokytojams net apsaugos prireikia.
Švietimas ir auklėjimas tampa vis didesne problema. Policija nėra auklėjamoji institucija, mes stengiamės rengti įvairius socialinius projektus ir taip atkreipti dėmesį į socialinės rizikos grupės vaikus. Tai yra didelė problema, juk neaišku, ką vaikui veikti vasarą, kai nėra stovyklų, bendraminčių klubų. Juk nė kiekviena šeima gali savo atžalas išleisti į tam tikras užimtumo programas. Visuomenė ir valstybė į šią problemą turi investuoti. Auga karta, ir jinai užauga, ir jai neberūpi valstybės, patriotizmo vertybės. Kad įkalinimo įstaigos tokius asmenis pakeistų – tai utopija. Mūsiškiai pareigūnai dirba su įvairiausių formų vaikais. Sakyčiau, ne tik kriminalinė policija „aria“, bet ir nepilnamečių reikalų inspektorius dažnai prakaituoja pasibaigus darbo valandoms.
- Pastaruoju metu vėl atkreiptinas dėmesys, kad žmonės nėra pilnai apsaugoti. Teko pastebėti, kad vaizdo stebėjimo kamerų vis dažniau trūksta ne tik pagrindinėse miestų gatvėse ar prie neretai įvairių nusikaltimų židiniu tampančių pasilinksminimo užeigų. Kaip žadate spręsti tokias problemas?
- Mes pripažįstame, kad vaizdo kameros yra efektyvi priemonė. Jei ji naktį mato ir kokybišką vaizdą perduoda žmogui, kuris tai stebi, ir jei ekipažas tinkamai sureaguoja į panašias situacijas. Bet nemaža dalis visuomenės, ir vyriausybinės organizacijos sako, kad tai totalus sekimas. To nereikia. Visuomenė turi suvokti, kad saugumas kainuoja visomis prasmėmis, tarp jų prarandant tam tikrą dalį privatumo. Asmeniškai negirdėjau nė vieno atvejo ar fakto, kad kažkas būtų nukentėjęs dėl pažeisto privatumo.
- Pabaigai prisipažinkite, ar sunku šiais laikais būti policininku?
- Policininkui plačiąja prasme nėra lengva. Manau, kad sunku dėl įvairių priežasčių. Mūsų, policininkų, visoje sistemoje yra 15 tūkstančių. Virš 10 tūkst. yra uniformuotų. Net kariuomenės tiek nėra Lietuvoje. Pati didžiausia statutinė institucija Lietuvoje. Aišku į policiją patenka ir atsiktiniai žmonės. Darbas įvairiose tarnybose yra sudėtingas.
Dabar yra kvaila mada, kad viršininkai nedirba. Bet juk negali būti armija be smegenų, nes bus visiškas chaosas.
TIK FAKTAI
S. Skvernelis gimė 1970-ųjų liepos 23 dieną Kaune.
Nuo 1998 metų liepos paskirtas Trakų rajono policijos komisariato kelių policijos komisaru inspektoriumi, nuo 1999-ųjų gruodžio – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos Organizacinio skyriaus komisaru inspektoriumi, nuo 2001-ųjų spalio – Lietuvos viešosios policijos biuro Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės komisaru.
2005 metais S. Skvernelis paskirtas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku. 2008-ųjų balandį vidaus reikalų ministro įsakymu, policijos generalinio komisaro teikimu, vyresnysis komisaras S. Skvernelis paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju.
