Apie mirtį. Kai tave supjausto gabalais dvi nesveikos. Kai tave įgrūda į bagažinę, pakaria. Ir apie tai, kad jei nušoksi nuo tilto, tavo laidotuvės bus itin gražios, su balionais, daugybe straipsnių, raudų ir pan. Gal pakalbėkim kaip patylėt apie kvailio mirtį, o pabaigą gyvenimo - ne prievarta- suvokt? Nepamąstėt?

Apie mirtdir taip toliau.jau buvo eskalavimas savižudžio su balionais ir raudomis. O tos kanibalės kur pjaustė gyvą mergaitę, ėdė mėsą ir db laisvos, pakeitė pavardes? Uz gerą elgesį išleistos? Tyla. Neįdomu!

Kaip mes gyvennom anais laikais, tarybiniais? Mirė tai mirė. Supratom. Db kiekvienam šiandien vėžliukui, rytoj karalienei aiškint kas yra kas? Atsiprašau.

Mirė tai mirė. Kasam mėsas. Jos irsta. Tie puvėsiai nueina į žemę. Ten vanduo. Ką mes geriam? Bl nesveika tauta. Tahp mylėjau artimą savo, kad užkasiau kirmėlėm suėst. Išsikaskit daug kainavusį karstą, atidarykit. Apsivemsit vietoj ir tuoj pat. Ten ta kirminais knibždanti želė jūsų motina? Mirė vadinasi mirė, nebėra, viskas. Vyniot į spalvotus popierėlius? Mes mirštam visi. Katukai. Šunukai. Tai juk gimei kad mirtum, ko dar?

Vaikui svarbu išaiškinti, kad žmogus nėra savo gyvybės šeimininkas, kad natūrali mirtis yra Kūrėjo sprendimas. Savižudybė yra savęs pasmerkimas blaškymosi ir kančioms pomirtiniame gyvenime iki ateis natūralus jo mirties laikas. Kad už pasipriešinimą Kūrėjo planui reikės atsakyti.