Nostalgiskas kalbejimas apie kaimietiskaja lietuvybe didziaja dalimi lieka negyvas, tuscias ir beprasmis. Nesakau, jog turime pamirsti savo saknis, taciau tiesa yra ir tai, kad butent tai visada buvo viena didziausiu lietuviu tautos nelaimiu - jos baudziavinis charakteris ir silpnas intelektualinis potencialas, is kaimu gludumos sunkiai tegalejes priesintis aukstesnes kaimynu kulturos itakai. Tai, kad isgyvenome ir atradome save - puikus pasiekimas, kone prilygstantis stebuklui, taciau kaimo, to senojo tradicijos saugotojo, jau seniai nebera, ir jo aukstinimas kone prilygsta nekrofilijai. Prasau atleisti uz grubius zodzius, bet geresnio palyginimo surasti nepavyko...

Beje, isties apmaudu, jog autoriui, JAV lietuviui, "pilietiskumas" iki siol tebera sunkiai suvokiama savoka. Pilietiskumas turi potenciala sujungti visus tam tikros valstybes, tam tikros bendruomenes zmones, tuo tarpu pernelyg akcentuojamas "tautiskumas" vercia atsitverti nuo savo bendrapilieciu visai nereikalingomis sienomis, vercia kitame zmoguje pirmiausiai matyti Zyda, ar Rusa, ar Lenka, ar ateityje jame vers regeti Imigranta, tuo budu mazindamas bet kokio susikalbejimo galimybe.

Siulau kiekvienam pirmiausia (pa)buti zmogumi (ir patartina - geru zmogumi), po to - Lietuvos pilieciu, kuriam nuosirdziai rupi jo Tevyne (ir tai yra Tevyne, kuri, as tikiu, yra bendra ne vien lietuviams, bet ir daugeliui Lietuvos rusu, lenku, ir kitu musu bendrazygiu), ir tik tada prisiminti savo etnine tapatybe, kuri skatintu didziuotis tuo, kas esi, taciau tuo paciu metu neleistu barbariskai niekinti "atsikelusiu svetimu zmoniu" vien uz tai, kas jie tariamai nera. Tik tada Lietuva is tiesu bus ir isliks stipri.

Autoriaus rašiniai visuomet aktualūs ir taiklūs-tai Lietuvą mylinčio žmogaus pamąstymai.Tačiau turime aiškiai suprasti visuomenės vystymosi dėsnius ir suvokti tai,kad istorijos ratas,kaip ir upės,niekuomet nebepasuka atgal.Jo sukimąsį galima paspartinti arba sulėtinti tik nepasukti atgal.Ne vieną šimtmetį buvo "žinančių",kad Saulė sukasi apie Žemę ir tai žmonijai labai brangiai kainavo.Bet nuo to istorijos ratas nepasisuko atgal.Akla neapykanta socializmo idėjoms irgi nepasuks istorijos rato.Socialinio teisingumo idėjos ,žmonijos puoselėtos per amžius,buvo išgirstos ir okupuotoje Lietuvoje ir ne nuostabu,kad čia jos davė kai kurių pozityvių vaisių:ar blogai lietuviui-milijonas nemokamų butų,nemokamas mokslas/plius stipendija/,šalis pilnai elektrifikuota ir mechanizuota,keliai europiniai,stabilus gyventojų prieaugis-nemokama medicininė pagaba šalyje ir simbolinis mokestis už komunalines paslaugas, ir už visą tai Lietuva neteko trečdalio geriausių savo dukrų ir sūnų.Pasauliui nepriimtina tokia "pažanga"Bet Lietuvos tragėdija tame,kad raudonieji liberalai griauna tai ,kas tautai priimtina,o perša neabejotinus vergovinius visuomeninius santykius,vedančius į Tautos sunaikinimą.