Pagal scenarijų, po 50 savanorių evakuoti iš Švenčionių į Zarasų rajoną, iš Vilniaus rajono – į Kalvarijos savivaldybę. Dar 50 savanorių bus laikinai perkeliami iš Šalčininkų į Varėnos rajoną.
Taip pat pat vyko stabiliojo jodo imitacinių tablečių dalijimas, imituotas gyventojų dezaktivavimas, įrangos parengimas.
Švenčionių rajone imituotas Magūnų kaimo gyventojų evakavimas. Policijos pareigūnai prižiūrėjo tvarką, o evakuojamiems žmonės dalyti jodo preparatai.
Vėliau jie išvežti į švarinimo vietą Švenčionių mieste, iš ten – į saugią vietą Zarasų rajone.
Dauguma Magūnų kaimo gyventojų trečiadienį vykstant pratyboms atsisakė bendrauti su žurnalistais, tik keli prisipažino bijantys galimos avarijos Astravo branduolinėje jėgainėje.
„(...) tokiu atveju būtų labai daug panikos, (...) tada aš įsivaizduoju, kad kiekvienas norėtų būti pirmas (evakuotis – BNS)“, – žurnalistams sakė pratybose dalyvavusi 50-metė mokytoja Natalija Alinauskienė.
Ji tvirtino, kad Baltarusijoje statoma Astravo elektrinė ją gąsdina, nes ji bus labai arti Lietuvos.
Savanoriu evakavimo pratybose buvęs 17-metis moksleivis Edvinas Andrukianec žurnalistams sakė, kad daug informacijos apie evakuaciją neturėjo.
„Manau, kad reikėtų radiją įsijungti, paklausyti ką valdžia šneka”, – kalbėdamas apie pirmuosius veiksmus įvykus nelaimei tvirtino moksleivis.
Tuo metu Švenčionių mieste pratybas stebėjęs 75 metų pensininkas Mečislavas Seminaj žurnalistams sakė, kad įvykus incidentui jis evakuotųsi pats.
„Reikia laikytis visų saugumo taisyklių, kad tokia avarija neįvyktų“, – kalbėjo pensininkas.
Pietryčių Lietuvoje vyksta kelių dienų civilinės saugos pratybos, kaip veikti įvykus incidentui branduolinėje Astravo jėgainėje.
Antradienį tikrintos perspėjimo sirenos, nacionalinis radijas ir televizijas transliavo patarimus, kaip elgtis, gyventojams siųsti telefoniniai pranešimai.
Ketvirtadienį numatoma radiacinė žvalgyba iš oro.
Mokymuose iš viso dalyvauja apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių.
Vilniaus miesto savivaldybė dėl ginčų su Vyriausybe pratybose nedalyvauja.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.
Rengiamasi blogiausiam scenarijui
„Šių pratybų metu mes vertiname ir imituojame veiksmus, esant blogiausiam scenarijaus atvejui“, – žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Jis teigė, kad esant realiam pavojui per šešias valandas jodo preparatai jau būtų išdalyti gyventojams.
Taip pat jis pabrėžė, kad žmonės, kurie evakuojasi savarankiškai, turėtų atvykti į įkurtus punktus pasitikrinti užkrato kiekį.
„Reikėtų atvykti į punktą įsivertinti, ir jeigu nenešioja jokių radioaktyvių dulkių, (...) tada gali elgtis taip, kaip mes rekomenduojame“, – kalbėjo M. Kanapickas.
Anot jo, esant ekstremaliai situacijai gali būti apribotos žmonių laisvės.
„Įvedus vienokią ar kitokią situaciją, asmens judėjimo ir turto privatumo teisės yra naikinamos. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, gali būti imamasi veiksmų (prievartinio perkėlimo – BNS)", – tvirtino M. Kanapickas.
Operacijos vadu paskirtas sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis žurnalistams sakė, kad svarbiausia yra išsiaiškinti, kaip įvairios tarnybos kartu bendradarbiaudamos organizuoja procesą, kai reikia atlikti švarinimo procedūras.
„Jei imamasi savalaikių priemonių ir gyventojai žino, kaip elgtis: nebūti lauke, eiti į uždaras patalpas, izoliuoti jas, pasirūpinti reikiamu maisto ir vandens kiekiu, poveikis gali būti eliminuotas ir žmonės sveikatos sutrikimų gali ir neturėti“, – kalbėjo operacijos vadas.
Anot jo, jodo tabletės Lietuva turėtų pasiekti anksčiau, nei pradės veikti Astravo elektrinė.
„Realios avarijos atveju pasijungtų visai kitos pajėgos, būtų visai kita atmosfera ir tvarka dėl veiksmų vykdymo. Būtų imtasi globalių veiksmų ir visos tarnybos būtų aktyvuotos ne iš dalies, dabar aktyvuoti ekstremalių situacijų koordinavimo centrai, o tada būtų pajungti visi, kas gali būti susiję su pasekmėmis ir jų likvidavimu, tarp jų ir ligoninės, gydytojai, greitoji pagalba“, – tvirtino A. Šešelgis.
Jis teigė, kad per šias pratybas nebandyta imituoti, kas vyktų keliuose, esant didelio masto evakuacijai.
Ekspertas: viskas kokybiškai suplanuota
Pratybas stebėjęs ekspertas iš Jungtinės Karalystės Ianas Dickinsonas (Ijanas Dikensonas) žurnalistams sakė, kad pratybos buvo kokybiškai suplanuotos.
„Buvo privilegija pamatyti, kaip kokybiškai viskas planuojama“, – kalbėjo jis.
I. Dickinsonas tvirtino, kad jam patiko sukurta pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainė lt72.lt.
„Radiacijos lygio stebėjimo sistema tiesiogiai sujungta su valdžia ir ji gali šią informaciją pateikti svetainėje ir perspėti visuomenę, tai tikras pasiekimas“, – teigė jis.
Anot jo, šios pratybos buvo „pirmos klasės pasiruošimas“.
„Realybė tokia, kad reikia ruoštis visoms grėsmėms. Viena iš jų – branduolinė avarija. Tai reali grėsmė, bet tokia grėsmė reali visose atominėse elektrinėse. Laimei, avarijos nėra dažnos, bet jos pavojingos“, – akcentavo ekspertas.
