Tai BNS pirmadienį patvirtino riaušių bylą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.
„Riaušių organizavimas ir provokavimas“, – BNS sakė prokuroras, paklaustas, kokie įtarimai pareikšti A. G. Astrauskaitei.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad, tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Policijos tyrėjai A. G. Astrauskaitei įteikė pranešimą apie įtarimą, penktadienį moteris atvyko į apklausą policijoje, tačiau pasinaudojo teise neduoti parodymų, teigė prokuroras.
Įtariamajai yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jai draudžiama bendrauti su tam tikrais asmenimis, taip pat draudžiama dalyvauti susirinkimuose prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
A. G. Astrauskaitė BNS pirmadienį sakė nesutinkanti su policijos įtarimais.
„Nekomentuoju, aš riaušių neorganizavau, nedalyvavau, po mitingo išvažiavau namo“, – teigė ji.
Vėliau perskambinusi telefonu, A. G. Astrauskaitė išdėstė platesnę poziciją.
„Aš esu įsitikinusi, kad tai mano asmens politinis persekiojimas, nes protestuoju prieš valstybei, tautai nepriimtinus ir kenkėjiškus sprendimus. Tą patį dariau ir valdant valstiečiams, tada baudžiamųjų bylų man nekėlė už Konstitucijoje garantuotą žodžio laisvę ir protestus“, – BNS sakė A. G. Astrauskaitė.
Moteris mano, kad jos baudžiamąjį persekiojimą vykdo su valdančiaisiais konservatoriais esą susiję policijos ir prokuratūros pareigūnai.
„Konservatoriams ir jiems atstovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės sustatyti žmonės į policiją ir prokuratūrą, jėgos struktūros susijusios su konservatorių partija, vykdo politikų nurodymus, tikrai dėl politikų“, – kalbėjo ji.
A. G. Astrauskaitė teigė, kad dėl prieš ją inicijuoto proceso kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Neseniai pas A. G. Astrauskaitę buvo atlikta krata, moterį norėta apklausti kaip specialiąją liudytoją, tačiau ir tada moteris nesutiko duoti parodymų.
Riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų šiuo metu yra 102.
Nukentėjusiais byloje pripažinti 27 asmenys, du iš jų Seimo nariai.
Viešojo saugumo tarnyba (VST), Vilniaus teritorinė ligonių kasa, „Sodra“, Seimo kanceliarija ir Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas byloje dalyvaus kaip civiliniai ieškovai. Iš viso iš kaltųjų jie bandys išreikalauti per 90 tūkst. eurų.
VST patyrė per 42 tūkst. eurų nuostolių, „Sodra“ pateikė 12,3 tūkst. eurų ieškinį, policija – apie 36 tūkst. eurų ieškinį, Seimas žalą įvertino 500 eurų.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
A. G. Astrauskaitei taip pat yra skirta 370 eurų administracinė bauda. Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ryte ir popiet vykusio mitingo padarinius.
