Gyventojų kiemuose vyksta naujas surašinėjimas. Šį kartą – stogų, kurie dengti šiferiu su asbestu. Vieniems gyventojams ši inventorizacija žadina viltis gauti Vyriausybės kompensaciją stogui pasikeisti, kitiems kelia šypseną, tretiems – nerimą, kaip šiferio būklę įvertinti iš akies.
Prieš porą metų Vyriausybės priimtai asbesto šalinimo programai įgyvendinti numatyta dešimtys milijonų litų, bet kol kas pinigai naudojami tik kompiuterio duomenims.
Vykdoma šiferio inventorizacija
Joniškio rajono gyventojas redakcijai pasakojo sunerimęs dėl, jo žodžiais, keisto surašinėjimo: apylinkėse surašinėjamos privačių stogų dangos. „Ateina į namus ir žymi šiferį, ar jis kenksmingas, ar ne? Kodėl tai vyksta? Gal būsime apdėti naujais mokesčiais?“ – spėliojo žmogus ir prašė padėti išsiaiškinti.
Joniškio rajono savivaldybėje paaiškino: rajone taip pat vyksta asbesto turinčių pastatų inventorizacija.
Pasak Dainiaus Vyšniausko, Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo, vykdoma Asbesto šalinimo programa, patvirtinta Vyriausybės 2008 metų balandžio 14 dienos nutarimu.
2008 metais buvo tikinama, jog Aplinkos ministerija sieks, kad žmonėms, nusprendusiems pasikeisti asbesto turinčius šiferinius stogus, būtų kompensuota ne mažiau kaip 20 procentų stogo pakeitimo kainos.
Savivaldybės įpareigotos surinkti duomenis apie asbesto panaudojimą statiniuose.
Pirmajame etape – iki 2011-ųjų, bus siekiama išsiaiškinti, kiek yra keistinų stogų. Namų savininkai turėtų kreiptis į seniūnijas.
Jeigu pirminės inventorizacijos metu nustatoma, kad asbesto turinčio gaminio būklė yra patenkinama, po penkerių metų atliekama pakartotinė inventorizacija. Tačiau vedėjas nesiryžo konkretizuoti, koks bus galutinis šios programos rezultatas ir ko gali tikėtis gyventojai, pateikę duomenis apie pastatų būklę.
„Kol kas nežinome, kokios lėšos šiai programai bus skirtos. Yra konkreti verslininkų, parama keičiant stogus, jeigu jų medžiagas naudoji, tačiau tai ne valstybinė programa“, – “Šiaulių kraštui“ sakė D. Vyšniauskas.
Programos vykdymą koordinuoja Aplinkos ministerija, atskiras priemones įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija.
Šiauliečiai neskuba
Nors Šiauliuose inventorizacija vyksta nuo praėjusių metų, jos rezultatai vangūs. Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybėje tėra apie 650 ataskaitų.
„Mažai, – atsiduso Maksim Burkauskas, Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus vyresnysis specialistas. – Negalime žmonių priversti... Daug kas žino, bet neina ir nepildo, nes netiki, jog gali kažką gauti. Šiais metais turėjo būti parengtas paramos taisyklių projektas, bet jo nėra ir neaišku, kada bus“.
Būsto ir urbanistikos plėtros agentūroje M. Burkauskui teko girdėti svarstymų esą gali būti, jog kompensavimo tvarka gali būti pakeista ir pačioms savivaldybėms bus leista nuspręsti, kokiam sektoriui teikti paramą: ar gyvenamiesiems namams, ar viešojo naudojimo pastatams?
„Vienu žodžiu, dar niekas neaišku“, – apibendrino M. Burkauskas.
Inventorizacija gali likti tik prisiminimui
Panašiai apie programą atsiliepė ir Irena Muižienė, Joniškio rajono Kepalių seniūnijos specialistė, atsakinga už asbesto programos įgyvendinimą. Specialistės nuomone, kai kurie šios programos įgyvendinimo punktai kelia nuostabą ir verčia abejoti jos patikimumu.
„Pavyzdžiui, inventorizacija. Punktų yra labai daug: savininkas privalo susiskaičiuoti ir nurodyti šiferio kiekį. Šiferio būklė įvertinama iš akies, o stogo būklė dažniausiai pateikiama kaip nepatenkinama.
Būna, kad vienas savininkas atneša po dešimt ataskaitų. Tačiau sužinoję, kad tokiu atveju iki metų pabaigos turės pasitvarkyti, pavyzdžiui, pasikeisti sulūžusį šiferį ir taip susimažinti poveikį aplinkai bei dar kartą daryti papildomą inventorizaciją, numoja ranka: et, gerai, tegu bus patenkinama. Ir tokių atvejų daugybė, – pasakojo I. Muižienė. – Būna, kad vienam kvadratui uždengti reikia trijų lapų... O mes neįgalioti tikrinti – ką atneša, tą priimame. Žodžiu, improvizacijai erdvės – kiek nori. Kita vertus, niekas konkrečiai nežino, kas iš to bus? Ar neliks visi tie popieriai prisiminimui?“.
Kepalių seniūnijoje šiai dienai pateikta 90 ataskaitų.
Paramos mechanizmo nėra
Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra, kuri yra pavaldi Aplinkos ministerijai, nekomentuoja, kaip iš esmės ši programa bus įgyvendinama.
Teisinamasi, jog kol kas nėra net paramos taisyklių projekto, neaiškūs ir kompensavimo lėšų šaltiniai. Esą suplanuoti lėšų poreikį ir parengti paramos taisykles bus galima, remiantis inventorizacijos duomenimis.
„Kol kas anksti kalbėti apie mechanizmus. Tikslas yra pavojingo asbesto turinčių gaminių pašalinimas iš aplinkos, – gana abstrakčiai kalbėjo Mantas Vaškevičius, Būsto ir urbanistikos plėtros agentūros Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas. – Kiekvienas savininkas ar valdytojas, kurio pastate yra asbesto turinčių gaminių, turi pristatyti inventorizacijos ataskaitas. Kai kurios savivaldybės senyviems žmonėms teikiama savivaldybių pagalba, inventorizacijos ataskaitas užpildant vietoje“.
Šiuo metu vykdoma pirminė inventorizacija turėtų būti atlikta iki 2011 metų sausio 31 dienos.
Tie, kurie jau pasikeitė stogo dangą arba artimiausiu metu ruošiasi ją keisti, turi saugoti dokumentus, kur seną dangą padėjo, kaip ją utilizavo. Seną šiferį turi nustatyta tvarka priduoti į sąvartynus, pridavimo dokumentus išsaugoti ir tik tada galės kreiptis dėl kompensacijos.
Pinigai – duomenų bazei
Savivaldybės ir seniūnijos inventorizaciją vykdo savo jėgomis, tuo tarpu „Asbesto šalinimo programos įgyvendinimo 2008-20013 metų priemonių“ sąraše inventorizacijos vykdymui ir duomenų kaupimui bei sisteminimui numatytas preliminarus lėšų poreikis savivaldybėms įvardijamas 2009 metais – 2 milijonai 160 litų, ir tiek pat 2010 metais. Bendras asbesto programos įgyvendimui reikalingų lėšų poreikis nurodytas per 22 milijonus litų.
Paklaustas, kur yra tie pinigai, M. Vaškevičius tvirtino, jog lėšų poreikio numatymas nereiškia, kad tos lėšos iš biudžeto skiriamos.
„Šiuo atveju lėšų inventorizacijai atlikti neskirta“, – sakė atstovas, bet prasitarė, jog iš kitos Aplinkos ministerijos programos jau gauta 30000 litų kompiuterinei asbesto duomenų bazei sukurti.
Bazė, į kurią bus suvedami duomenys „iš akies“, kurių patikimumu savivaldybėse ir seniūnijose rimtai abejojama, jau sukurta.
Sigita STONKIENĖ
