Vilnietis Nerijus atėjo į Alergologijos centrą Vilniaus klinikinėje ligoninėje eilinės alergenų dozės. Šienligės sezonui vyras pradėjo ruoštis dar žiemą, kai jam pagal imunoterapijos planą buvo suleisti pirmieji medikamentai. Kad serga šienlige, Nerijus pajuto aštuoniolikos metų. Nuo to laiko vasaros jam buvo labai sunkios.
„Sloga, ašarojimas, patinimas, ypač išvažiavus kažkur už miesto. Stipriai kimšdavosi, akys užtinę, ašaroja, kosulys, perštėjimas gerklės pusantro mėnesio – du“, – sakė vilnietis.
Gydymas panašus į skiepijimą – vis stiprinamos dozės, kol pacientas alergenenams tampa nebejautrus.
„Tokia metodika, iš anksto dozėmis leidžiama, organizmas pripranta ir nebe taip reaguoja į lauke gaunamas daleles“, – pridūrė Nerijus.
„Jis turi spėti pasigydyti prieš žolių žiedadulkių sezoną, turi susikaupti antikūnai kraujyje. Kad jis būtų pasiruošęs ateinančiam vasaros sezonui“, – paaiškino gydytoja alergologė Rūta Tamošiūnienė.
Sezoninės alergijos metas jau įsibėgėja. O dėl klimato šilimo augalai vis ilgiau žydi ir daugiau gamina žiedadulkių, keičiasi alergiją sukeliančių baltymų sudėtis. Jau žydi gluosniai, pradeda žydėti ir beržai. Į alergologus kreipiasi vis daugiau pacientų, prašančių pagalbos nuo varvančios nosies, čiaudulio, ašarojančių akių, o dalis – ir nuo astmos.
„Kovas dar buvo šaltas, pacientų beveik neturėjome, tik vieną kitą. O balandį, kuriems paūmėjimas yra nuo medžių žiedadulkių, jau ateina. Gegužę dar padaugės tų, kas beržų žiedadulkėms įsijautrina“, – sakė gydytoja.
Lietuvoje šienligės simptomus žmonės pajunta jau kovo pabaigoje nuo lazdynų, alksnių žiedų. Vėliau prisideda drebulių žiedadulkės. Dabar, balandžio pabaigoje pradeda žydėti ir alergenų turintys beržai, uosiai, klevai. Tad sergančių žmonių gyvenimo kokybė stipriai pablogėja: sunku susikaupti, dirbti ir mokytis, sutrinka miego kokybė, atsiranda irzlumas ir nuovargis. Kas vengia gydytis, tenka vengti žiedadulkių – mažiau būti lauke, ypač sausomis saulėtomis dienomis.
„Vengimo principas galioja. Jei labai baisi reakcija į žiedadulkes, matai tą dieną, valandą, kad žiedadulkių gali būti daug dėl sąlygų brandos, meteorologinių sąlygų, reikėtų vengti į lauką eiti“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė.
Alergiją gali sukelti augalų žydėjimas ne tik Lietuvoje. Alergenus vėjas gali atnešti ir iš užsienio šalių.
„Kaip pernešami oro teršalai, yra tarpžemyniniai pernešimai, gali būti perneštos ir žiedadulkės. Kalba tik yra apie tai, koks kiekis bus perneštas“, – patikino I. Taraškevičienė.
Na, o kad šienligė nekankintų, medikai pataria pasidaryti štai tokius testus, kokiems konkrečiai augalams esate alergiškas. Ir tuomet paskirtų atitinkamą gydymą.
„Tie, kurie protingesni, jie ateina, nori to kitokio gydymo. Rimtesnio, protingesnio gydymo, kai galima taikyti imunoterapiją. Aišku, kitas gydymas, kai gali gydytis patys, yra priešalerginiai vaistai, purškiami į nosį, lašinami į akis, geriami“, – minėjo R. Tamošiūnienė.
O tiems, kas visgi nesiryžta imtis rimto gydymo nuo šienligės, medikai pataria kiek įmanoma pavasarį ir vasarą vengti augalų skleidžiamų dulkių.
Tai yra atostogauti tik ten, kur mažiau žiedadulkių, prie jūros, kalnuose ar spygliuočių miškuose, nepjauti žolės ir nevartyti šieno, važinėti automobilyje uždarytais langais.
