Premjeras Andrius Kubilius turbūt negali apsispręsti, ar čia atsiprašius artojėlių Lietuvos už „Landsbergio sugriautus kolūkius“, ar čia dar kaip nors pabandžius atrodyti panašesniam į velionį Algirdą Mykolą Brazauską, kurio niekaip neišeis pavyti reitingais ir pamišusių garbintojų, apraudančių gerą poną, minios gausa.
„Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankėsi Dotnuvoje (Kauno raj.) vykstančiose Respublikinėse artojų varžybose ir pasveikino jų dalyvius. Pasak premjero, žemės arimo darbai lietuviams nuo seno turi ypatingą reikšmę.
„Nesvarbu, ar kaime, ar mieste gyventų, lietuviui žemė yra šventa, o žemės arimas mums beveik prilygsta šventoms apeigoms, todėl galėčiau pasakyti, kad Lietuvos artojų varžybos šiandien mums svarbiau negu, pavyzdžiui, Londono olimpiada“, – kreipdamasis į varžybų dalyvius ir svečius sakė Ministras Pirmininkas.
Panašu, kad A. Kubilius meta iššūkį ir Romos Katalikų Bažnyčiai, kuri lyg ir neskelbia, kad reikia garbinti šventas žagres arba kumeles, tempiančias plūgą.
Ką gi – kiekvieno teisė rinktis. Aš žiūrėsiu olimpiadą, o A. Kubilius galėtų paarti, kad ir mano uošvienės daržą, nes būdamas nelabai „kubilinio“ supratimo lietuvis, esu jai pasakęs, kad viską padarysiu, idant man arti nereikėtų, kuomet labai jau primygtinai graudino, kad ir mirsiu nepamėginęs.
Spėju, kad būtent taip man ir nutiks. Tik va suku galvą – kas dabar Marijos žemės pažangai ir dvasinei pusiausvyrai svarbiau – A. Kubilius ariantis, ar A. Kubilius, statantis atominę elektrinę?
