Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vertindama neįgaliųjų sportininkų galimybes sportuoti ir siekti aukštų rezultatų, nurodė, kad tarptautiniuose sporto renginiuose jos yra stipriai ribojamos dėl objektyvių kliūčių bei finansavimo stokos. Neįgaliems sportininkams būtina nestandartinė papildoma sporto įranga, specialus patalpų ir aplinkos pritaikymas, kitos specifinės priemonės. Sportininkai be negalios su šiomis kliūtimis nesusiduria, t. y. jiems yra palankesnės sąlygos siekti aukštų sporto rezultatų.
Seimo nario A. Anušausko teigimu: „remiantis išvardintomis priežastimis, galima pagrįstai teigti, jog negalią turinčių sportininkų (parolimpinių žaidynių bei kurčiųjų žaidynių čempionų) pasiekti aukšti rezultatai, įveikiant papildomas kliūtis, neturėtų būti menkiau vertinami nei sportininkų, kuriems nėra nustatyta negalia (olimpinių čempionų). Jiems turi būti įstatymuose sudarytos lygios teisės gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją“.
2012 m. Londone vykusiose parolimpinėse žaidynėse Lietuvą atstovavo 11 negalią turinčių atletų 3 rungtyse. Palyginimui, Londono olimpiadoje Lietuvą atstovavo 62 sportininkai 14 sporto rungčių. Nors dėl ribotų finansinių galimybių Lietuvos parolimpiečių skaičius žaidynėse buvo ženkliai mažesnis nei olimpiečių, nuo 1992 iki 2012 m. vykusiose žaidynėse parolimpiečiai iškovojo 30 medalių, iš kurių 5 aukso. Tuo tarpu Lietuvos olimpinės rinktinės nariams per tą patį laikotarpį iš viso pavyko iškovoti 21 medalį.
