Tokį klausimą esu priverstas užduoti konservatorių ir socialdemokratų vadovams, kurių atstovai Vilniaus miesto taryboje sužlugdė bandymą ištaisyti skandalingosios Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos ydas. Šios dvi partijos pasipriešino sprendimui, pagal kurį kiekvienas Vilniaus gyventojas būtų kas mėnesį mokėjęs fiksuotą ir realiai pagrindžiamą 4,97 Lt mokestį vietoj to, kad dabar jam būtų siunčiamos keliolika kartų didesnės sąskaitos ir kad tie išpūsti mokėjimai nukeliautų į atliekų vežėjų ir namų administratorių kasas ar jų vadovų kišenes.
Pagrindinė tokio balsavimo priežastis – politinė, liudijanti apie pastaruoju metu paviešintus planus perimti Vilniaus miesto valdžią į konservatorių, liberalcentristų ir dalies socialdemokratų rankas. Nors balsavimo metu toks motyvas ir nebuvo įvardintas, tačiau jį egzistuojant patvirtino kiti viešai ištarti socialdemokratų ir konservatorių frakcijų miesto taryboje vadovų žodžiai. Pvz., socialdemokratų seniūnė Jūratė Žeimienė teigė, jog jos frakcija negali balsuoti už populistinį sprendimą. Konservatorių lyderis Vilniuje Kęstutis Masiulis paaiškino dar atviriau, kad jų frakcija nepritarusi pateiktam sprendimui dėl to, jog jis yra mero Juozo Imbraso „pijarinis“ projektas.
Vadinasi, tradicinėmis save vadinančios ir gyventojų paramos siekiančios partijos balsuoja prieš tiems patiems gyventojams naudingus sprendimus todėl, jog juo neva populistiškai ar „pijariškai“ pasinaudos kitos partijos atstovas? Ar tokia pozicija turi ką nors bendro su klasikinės demokratinės politikos samprata, pagal kurią rinkėjų išrinkti atstovai turi atstovauti žmonių, o ne partijų ar jų finansinių rėmėjų interesus? Ar ne todėl tie patys gyventojai mažiausiai pasitiki partijomis ir laiko jas neskaidriomis ir korumpuotomis?
Šio sužlugdyto sprendimo dėl mokesčio už atliekas istorijoje atsiskleidžia dar ir įtarimas dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto. Minėtoji Jūratė Žeimienė savo interesų deklaracijoje nurodo, kad ji yra UAB "Būsto investicijų valdymas" generalinė direktorė ir turi šios įmonės akcijų. Ši įmonė valdo net keturias gyvenamuosius namus administruojančias įmones – UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Antakalnio ūkis“, UAB „Karoliniškių būstas“ ir UAB „Viršuliškių būstas“. Šios įmonės turi sudariusios atliekų vežimo sutartis su atliekų vežėjais, dažniausiai – su UAB „Ecoservice“, kuri yra „Rubikono“ grupės įmonė. Pagal šias sutartis administruojančios įmonės iš vežėjų gauna taip vadinamą administravimo mokestį. Vadinasi, šios įmonės yra suinteresuotos, kad mokestis už atliekų vežimą būtų kuo didesnis. Visa tai kelia pagrįstas abejones, ar J.Žeimienė galėjo apskritai dalyvauti minėtojo klausimo svarstyme, o tuo labiau aktyviai įtakoti, kad būtų priimtas sprendimas, naudingas įmonėms, kuriose ji turi turtinių interesų.
Arūnas Štaras yra Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas
