Deja, „Nepriklausomybė“ ne mūsų, ji tik10 metų išnuomota už beprotiškai didelę kainą. Laivas su Singapūro vėliava, įguloje nė vieno lietuvio, pinigai už nuomą keliauja į ofšorą Bermuduose. „Nepriklausomybės“ viena diena mums kainuoja 185 tūkstančius eurų. Net ir pasibaigus nuomos laikotarpiui 2024 metais, laivas netaps mūsų, nors per 10 metų privalomą nuomos laikotarpį būsime suploję 675 mln. Eurų. Jei norėsime, galėsime jį iš norvegų nusipirkti paklodami dar 160 mln. eurų. Naujas toks laivas rinkoje dabar kainuoja tik 200 mln. Eurų.
Tokią suktą sutartį su Bermudų salyne registruota įmone „Hoegh LNG Ltd“ sudarė Rokas Masiulis, dar eidamas AB „Klaipėdos nafta“ direktoriaus pareigas, o Prezidentė D. Grybauskaitė, pasakojama, Klaipėdos uoste rankos mostu nurodžiusi vietą, kur „Independence“ turės stovėti.
Didžiausias melas, kad „Independence“ atpigino dujas. Priešingai, dujos jis tik pabrango. Dujų pabrangimą bandoma paslėpti po „būtinojo dujų tiekimo sąnaudų“ skraiste. Dujos iš Norvegijos kompanijos „Statoil“ (dabar „Equinor“) perkamos brangiai, o parduodamos rinkos kaina, susidariusį skirtumą – 30 mln. eurų per metus – apmokame mes.
Norvegiškų dujų kaina laikoma griežčiausioje paslaptyje. „Independence“ nuoma ir būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolis kasmet mums atsieina beveik 100 mln. EUR. Pastarųjų metų dujų vartojimas šalyje kartu su Jonavos „Achema“ siekė vos 22 mln. MWh. Labai nesunkiai galime suskaičiuoti, kad už kiekvieną suvartotą MWh papildomai „Independence“ sumokame 4,5 EUR. duoklę. Štai ir atsakymas kodėl reikia slėpti dujų kainą.
Dujų vartojimas kasmet šalyje mažėja ir toliau mažės, jas išstums atsinaujinantys energijos ištekliai, tai numatyta ir Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, todėl akivaizdu, kad finansinė „Independence“ našta gyventojams tik didės.
Energetikos „strategai“ teigia, kad „Independence“ – tai spaudimo priemonė „Gazprom“ dujų kainai, tačiau valstybinis tiekėjas „Lietuvos dujų tiekimas“ dujas perka, kaip ir pirkęs, iš „Gazprom“ vamzdžio, ir net didesnius kiekius nei iš „Independence,“o „Gazprom“ priklausanti įmonė „Kriogaz“ suskystintas dujas tiekia tam pačiam „Independence.“
Kadangi „Independence“ išlaikymas socializuotas, užkrautas visiems Lietuvos gyventojams, įdomu, kam krauname pelnus? „Independence“ akcininkai slepiasi Bermudų ir Kipro ofšoruose. Ten galime rasti Norvegijos, Britanijos, Amerikos akcininkų, įvairių pensijų fondų. Taip išeina, kad Lietuvos pensininkai mokėdami už dujas remia „vargšus“ Norvegijos pensininkus.
Tik pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai energetikos ministras išdrįso pripažinti, kad už SGD terminalo išlaikymą mokame tris kartus brangiau nei turėtume mokėti, kad būtinasis dujų kiekis jau seniai nėra būtinas. Tikina, kad šie praradimai yra anksčiau sudarytų ilgalaikių sutarčių rezultatas. Kodėl Vyriausybė nespaudžia norvegų derėtis, mažinti mūsų finansinių įsipareigojimų? Energetikos ministerijos atsakymas trumpas – bandom, tačiau norvegai nesileidžia į kalbas. Toks dabartinio energetikos ministro, stovėjusio prie „Independence“ ištakų, pasiteisinimas Seimui skamba nelabai įtikinamai.
Besibaigiant kadencijai yla išlindo iš maišo, valstiečių vyriausybė suskubo valstybės vardu skolintis dar 300 mln. EUR AB „Klaipėdos nafta“ reikmėms, taip mus įkinkydama į „Independence“ jungą dar 25 metams.
Skolinasi privati kompanija – AB „Klaipėdos nafta“, tačiau skolą iki 2045 metų grąžinti turėsime mes visi. Mokėti privalės ir mūsų vaikai ir tie, kurie dar nėra gimę. Na, o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė griuvena. Iki 2045 m.„Independence“ projektas energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Už šią sumą galėtume įpirkti 5 SGD laivus. Tokia yra verslo projekto – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.
Tuo metu energijos vartotojų pinigais dotuojama „Klaipėdos nafta“ tik didina savo apetitą, artimiausiu metu planuoja net 140 mln. EUR investuoti į keturis Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių SGD terminalus, tapti jų dalininke.
Todėl nereikėtų stebėtis jog Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinio nepritekliaus kenčiančių ES valstybių. Lietuvoje šis rodiklis siekia 28 % ir daugiau nei tris kartus viršija ES vidurkį (8%). Miestuose šis skirtumas dar didesnis ir siekia 34 %. Pagrindinė priežastis sąlygojanti energetinį skurdą yra aukštos energijos kainos ir mažos gyventojų pajamos.
Vyriausybė privalo kuo greičiau nutraukti Lietuvai nuostolingą ir jau seniai nereikalingą sutartį su norvegų kompanija „Equinor“ dėl dujų tiekimo SGD laivui „Independence“.
Mažinant socializuotą finansinę naštą pramonei ir verslo įmonėms, būtina imtis veiksmų, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas jau nuo 2021 m. savo veiklą vykdytų tik konkurencinėmis rinkos sąlygomis.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos politinės kampanijos sąskaitos.
