Jei eisi kairėn – būsi turtingas, jei eisi dešinėn – protingas. Žinoma, norisi eiti į abi puses, tad nors imk ir persiplėšk. Štai tokią pasakišką dilemą dabar sprendžia du Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis.
Didžiausias galvos skausmas
O galvosūkis tikrai rimtas, nes vieniems valstiečiams valdančiosios koalicijos suformuoti nepavyks net ir laimėjus visiems jų kandidatams, kurie išėjo į antrąjį Seimo rinkimų turą. Kadangi stebuklų būna retai, valstiečiai greičiausiai visų vienmandačių nelaimės, tad ir vėl liekama toje pačioje kryžkelėje ir su tuo pačiu klausimu – kur pasukti?
Valstiečiai, kaip partija, gyvuoja pakankamai seniai, tačiau juos vis tiek galima vadinti politikos naujokais, nes daugelis į Seimą patekusių žmonių, tarp jų ir pats partijos pirmininkas, valdžios nėra ragavę ir valdančiosios koalicijos nėra formavę.
Tad čia iškyla labai daug klausimų ir baimių, į kuriuos rasti atsakymą ne taip ir lengva, nes negali gi prisipažinti galimiems politiniams partneriams, kad neturi patirties ir bijai, kad tave gali apgauti. O konservatoriai ir socdemai, be kurių neapsiėjo nė viena valdančioji Lietuvos koalicija, yra patyrę vilkai, kurie tik ir laukia bet kokio partnerio slystelėjimo.
Esminė priežastis - valdžia
Nors dabar ir peršamos kelios versijos, esą valdančiąją koaliciją sudarys konservatoriai su valstiečiais ar net galime išvysti vaivorykštės (socdemų ir konservatorių) bendrą darbą, ne ką mažesni šansai, kad valstiečiai pasuks kartu su socdemais.
O priežastis yra pakankamai aiški – valdžia ir įtaka. Valstiečiai nuo pat priešrinkiminės kovos pradžios pareiškė, kad jie neskuba burti koalicijų ir lauks rinkimų rezultatų. Reitingams rodant, kad jie yra pirmajame trejetuke, valstiečiai drąsiai tvirtino, kad patys norėtų formuoti Vyriausybę.
O po antro rinkimų turo, šansai laimėti rinkimus dar labiau padidėjo, tad dabar valstiečiai realiai pretenduoja būti rinkimų laimėtojais.
Tačiau noras pasukti į kairę kartu su socialdemokratais, netgi padidėtų tada, jei valstiečiai liktų antri. O priežastis paprasta – kam eiti į koaliciją su „didesniu“ partneriu, jei gali palikti nugalėtoją „ant ledo“ ir pasiimti mažiau vietų gavusius socialdemokratus bei Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
Tada tu turi savo premjerą, daugiau ministrų portfelių ir žinoma daugiau valdžios ir įtakos.
Skvernelio faktorius
Antroji svarbi priežastis - premjero postas. Sudarant koaliciją jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tai įtakingiausias postas šalyje. Tad kiekviena partija nori užimti Vyriausybės vadovo kėdę.
O čia jau įsijungia nemažai šalutinių faktorių. Bene didžiausias – S. Skvernelio faktorius. Jeigu iš tiesų valstiečių ir žaliųjų pirmininkas R. Karbauskis premjero postą deleguos buvusiam policijos generaliniam komisarui, tada iškils sunkumų dėl S. Skvernelio kandidatūros.
Tarp politikų sklando vieša paslaptis – Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutaria su buvusiu vidaus reikalų ministru S. Skverneliu. Prezidentė nebuvo patenkina ministro darbu ir elgesiu. Nors viešai nesutarimai nebuvo eskaluojami, tačiau kartais jie truputį išlįsdavo į paviršių.
Tad jei valstiečiai burtų koaliciją su konservatoriais, premjeru D. Grybauskaitė greičiausiai rinktųsi konservatorių kandidatą, o ne S. Skvernelį. O jei valstiečiai eitų kartu su socialdemokratais, po viešo konflikto su jais, D. Grybauskaitė turbūt rinktųsi mažesnę blogybę – valstiečius.
Tad valstiečių ir žaliųjų sąjunga susidėliojusi visus pliusus ir minusus greičiausiai bandys laimėti visą pokerio partiją ir imti valdžią už ragų, todėl jie gali pasukti kairėn.
Tačiau kaip bus iš tikrųjų – pamatysime jau greitai.
