„Jei priimant galutinius sprendimus nebus pritarta esminiams siūlymams keisti sistemą, matyt, reikės atsisakyti, tokių funkcijų kaip didesnio nei 30 proc. ploto sienos apsaugos stebėjimo kameromis, darbo su specialia ginkluote, kitų priemonių“, – po trečiadienį vykusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdžio, kuriame buvo pritarta tik minimaliems pokyčiams policijoje, Valstybės sienos pasaugos tarnyboje (VSAT), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD), sakė V. Banel.
Portalo tv3.lt kalbintas NPPSS vadovas neslėpė pasipiktino, jog kai kurie Seimo nariai turėjo abejonių ir dėl sumos, kurią prašoma skirti tik dabartinės sienos apsaugos sistemos priežiūrai.
„Jeigu kalbame apie, pavyzdžiui, sistemų priežiūrą, tai reikia 3,5 milijonų eurų. Prieš tai mes aiškiai girdėjome, kad tik 30 procentų sienos saugoma IT pagalba, tai tik tam 30 procentų palaikyti, atnaujinti, vykdyti einamuosius remontus reikia tų pinigų. Tai kai kurie šiandien svarstė, ar tikrai tai būtina. Jei nebūtina, tai gali Pagėgiai vėl atsiverti pilna apimtimi ir gali ten vėl ta kontrabanda važiuoti“, – kalbėjo V. Banel.
Reikalavimų turi ir daugiau
NPPSS pirmininkas pasakojo, jog TTK posėdžio metu institucijų vadovai Seimo nariams išdėstė, ko reikia VSAT, PAGD ir kitoms institucijoms, kad šios sugebėtų efektyviai atlikti savo funkcijas. Anot pašnekovo, institucijų reikalavimus būtina įgyvendinti, siekiant ne tik sistemos tobulinimo, bet ir norint išvengti skaudžių tragedijų.
„Buvo diskusijų apie pasieniečių transporto išlaikymą, apie elektrošoko prietaisų, tazerių įsigijimą, apie optinių lygiavamzdžių šautuvų įsigijimą, tai yra pasvarstymai, pamąstymai, ar čia reikia, ar nereikia. Šitie dalykai yra svarbūs ir, jei kalbant apie ginklus, tai pasirinkimas toks – arba mes randame tuos pinigus tiems ginklams, arba mes ir toliau šaudome galingais ginklais ir turime pasekmes, kurias turėjome susišaudyme Lazdijuose“, – pasakojo V. Banel.
Anot jo, vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbo veiklos klausimus, su Seimo nariais buvo aptariamos galimybės nuo kitų metų didinti pareigūnų algas, kuriomis, kaip nurodo NPPSS, Lietuva lygiuotis į kitas Europos valstybes šiuo metu tikrai nepajėgtų.
„Lietuvos pareigūnai – patys skurdžiausi Europoje ir tai akivaizdžiai parodo anaiptol ne pačios valstybės finansinę padėtį, o politikų bei aukščiausių šalies vadovų požiūrį į teisėsaugos institucijas“, – komentavo V. Banel.
„Mes grįžome vėl, tarsi išsipagirioję po vasaros atostogų, prie statuto, kuriam skirta tik pusė pinigų. [...] Jeigu mes norime, kad mūsų pareigūnas nuo sausio 1 dienos uždirbtų ne tiek, kiek uždirba dabar, arba ne tiek, kiek uždirba, tarkime, kasininkas ar šaltkalvis pradedantysis, ar civilis žmogus minimalia alga, tai turime kažką daryti.
VSAT vadovai pasakė, kad mažiausiai reikalinga 2,5 milijono eurų. Kalbant apie policiją, kuri eina dar kompetentingesniu keliu, jie dalį lėšų planuoja per vidines pertvarkas sukaupti ir prašo 3 milijonų eurų Vyriausybės šiuo atveju, kad galėtų numatyti, kad nuo kitų metų pradedantysis policijos pareigūnas gautų ne mažiau kaip 600 eurų per mėnesį į rankas“, – portalui tv3.lt pasakojo pareigūnų atstovai.
NPPSS vadovas priminė, kad profsąjungos reikalauja, jog jau kitąmet pareigūnų atlyginimai būtų didinami 30 proc., o pradedantis tarnybą pareigūnas privalo gauti ne mažiau kaip 1000 Eur.
Kaip teigė V. Banel, VSAT, PAGD, policijai, kitoms vidaus reikalų sistemos institucijoms parama reikalinga ne šiaip sau. Pareigūnų atstovas atkreipė dėmesį, kad būtent joms reikia reaguoti į kylančias grėsmes.
„Šiandien buvo kalbama ir apie grėsmes, tai yra ne tik tas Ukrainos fonas, kuris yra ir taip žinomas, bet buvo kalbama daugiau apie tai, su kokiais iššūkiais galima susidurti, turiu omeny, migracijos procesus, kurie matomi ne tik Vokietijoje, bet ir Švedijoje“, – kalbėjo V. Banel.
Pasiūlė išsipagirioti
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas portalui tv3.lt neslėpė esantis nustebęs dėl NPPSS reakcijos po kitų metų biudžeto asignavimų svarstymo komitete.
„Tegul jie išsipagirioja. Mes visiems tiems siūlymams, kuriuos siūlė Valstybės sienos apsauga, pritarėme. Aš nežinau, kuo jie pasipiktino. Arba jie nematė tų siūlymų ir prašymų, nes jie kalba visiškus blėnius. Situacija kitokia. Mes pritarėme praktiškai visiems siūlymams, kurie buvo išreikšti raštu, konkrečiai, aiškia argumentuojant.
Visiškai nesuprantu profesinių sąjungų priekaištų. Ar jie čia taip nori susireikšminti? Nes komitete apie tai jie net žodžio neištarė. Jie tik pasakė papildomų argumentų dėl kai kurių siūlymų, nei jie prieštaravo, nei dar kažką“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
„Jie gal ar apsirūkę, ar dar kažkas jiems, ar jie haliucinogeninių vaistų prigėrę?“, – NPPSS pareiškimais stebėjosi TTK pirmininkas.
Seimo narys atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas institucijų siūlymas dėl papildomų priemonių įgyvendinimo kainuoja. „Kiekvienam siūlymui, kuriam komitetas pritaria, turime pateikti iš kokio šaltinio turi būti finansuojama. Mes nurodėme, kad ginkluotės įsigijimas turi būti iš krašto apsaugai skirtų lėšų. Tai nereiškia, kad mes jiems nepritariame“, – komentavo J. Sabatauskas, pridurdamas, jog papildomai visai vidaus reikalų sistemai ginklų įsigijimui reikia 50 mln. Eur.
TTK vadovas akcentavo, kad institucijos gali turėti daug poreikių, tačiau valstybės biudžetą formuoti reikia labai atidžiai, nedidinant biudžeto deficito.
„Kas iš to, kas mes pritariame, pritariame, pritariame, o po to turime sukti galvą, iš kokių lėšų turėsime finansuoti. Pagal įstatymą, mes neturime teisės siūlyti iš dangaus didinti biudžeto deficitą. To negalime daryti, nes esame Europos Sąjungos nariai ir atitinkamai visi rodikliai yra ribiniai. Išlaidas didinti, o pajamų didinti mes negalime, tai galime perskirstyti tarp išlaidų eilučių“, – aiškino J. Sabatauskas.
2016 m. valstybės biudžeto projekte numatyta, kad iš viso vidaus reikalų ministerijos sričiai kitąmet ketinama skirti apie 571,8 mln. Eur: VSAT kitais metais numatoma skirti apie 56,1 mln Eur, PAGD – apie 86,8 mln. Eur, Policijos departamentui – apie 207, 6 mln. Eur.
