Lietuvoje atsitiktinai paskendusių žmonių skaičius nemažėja jau keletą metų: 2015 m. –146 skenduoliai, 2016 m. – 190, 2017 m. – 142, 2018 m. – 155.
Nori, kad vaikai mokėtų elgtis vandenyje
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) baseine nuo pat ryto iki vėlaus vakaro visi takai užimti plaukimo įgūdžius treniruojančių vaikų. Ne vienam norinčiam čia užsirašyti tenka palaukti ir eilėje. Ir nors mūsų šalyje plaukti besimokančių vis daugėja, ilgus metus visoje Europoje pagal skenduolių skaičių pirmavusioje Lietuvoje ši problema vis dar itin aktuali.
Higienos instituto duomenimis, paskutinius ketverius metus skenduolių Lietuvoje nemažėja. Vidutiniškai kasmet prigeria per pusantro šimto žmonių, vidutiniškai – aštuoni nepilnamečiai. Siekdami atkreipti dėmesį į skęstamumo problemą, LVJC kartu su Švietimo sporto ir mokslo ministerija pradeda akciją „Ar tu plauki?“.
„Tai akcija, kuri būtent skatina, kad vaikai ne tik geri plaukikai būtų, bet kad jie, iš principo, mokėtų elgtis vandenyje“, – teigė LVJC vadovas, akcijos organizatorius Valdas Jankauskas.
Vaikai mokysis elgtis įvairiose stresinėse situacijose. Pasak V. Jankausko, būtent netikėtai įkritę į vandenį su drabužiais, ar vandenyje atsidūrę naktį žmonės puola į paniką. Jiems sunku išsilaikyti vandens paviršiuje. Jau ketvirtus metus vykstanti akcija šiemet septynerių – devyniolikos metų vaikus ir jaunimą mokytis išvengti mirtino pavojaus pakvies į 17 šalies baseinų.
Organizatoriai sako, kad vaikai ne tik mokysis išsilaikyti virš vandens, bet svarbiausia – nepervertinti savo jėgų. Kiekvienam pagal sugebėjimus baseine teks įveikti nuo 25 iki 200 metrų atstumą ir taip įvertinti savo įgūdžius. Pasirodo, dauguma jaunimo įsitikinę, kad plaukia geriau nei tai daro iš tiesų.
„Ypatingai dažnai būna, kad jie pervertina savo jėgas. Praeitais metais irgi dalyvavo per 1100 mokinių ir tiktai 18 procentų įveikė rekomenduojamą 200 metrų atstumą“, – kalbėjo plaukimo trenerė Simona Sigeriova.
Pasak trenerės, neretas akcijoje dalyvaujantis vaikas įpratęs maudytis prūduose, ežeruose ar upėse, kur negilu, o aplinka pažįstama, tad staiga atsidūrę baseino vandenyje, siekiančiame virš galvos, akimirksniu apimti panikos pamiršta, kaip reiktų elgtis pavojuje.
„Juos nustebina ir jie be proto kai kurie ir išsigąsta, jie nesupranta, kas darosi. <…> Šokdami į baseiną supranta, kad neturi kur įsikibt, kur laikytis, jie papuola į didelę stresinę situaciją, tada pradeda panikuoti, taškytis, išsigąsta ir ieško, kur įsikibti, kad jaustųsi saugūs“, – pasakojo pašnekovė.
Maudosi girti, nori pasirodyti
Atlikus užduotis vaikams bus įteikiamas jų įvertinimas ir patarimai, kaip toliau tobulinti savo įgūdžius, patarimai tėveliams. Lietuvos plaukimo federaciją džiaugiasi, kad dėmesys vaikų plaukimo sugebėjimams auga, tačiau pripažįsta, kad seno bėdos kaip baseinų ir augantis trenerių trūkumas mūsų šalyje vis neleidžia išugdyti atsakingo požiūrio į plaukimą. Prastą pavyzdį prie vandens telkinių rodo ir vyresnė karta. Statistika rodo, kad dauguma skęstančių – brandos sulaukę vyrai.
„Apsvaigę nuo alkoholio eina maudytis, neįvertina savo galimybių arba prieš draugus, a la fizines galimybes nori parodyti, kažką nustebinti ir nežinomi, koks yra vandens gylis, kokia temperatūra, atsiranda visokie nelaimingi atsitikimai. Tai yra, šuolis į vandenį, susižeidimas, kuris baigiasi mirtimi arba invalidumu“, – sakė mokymo plaukti projekto vadovė Milda Šeibokaitė.
Apie tai, kad lietuviai neadekvačiai vertina pavojus vandenyje, kalba ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kurio darbuotojai užpernai iš vandens ištraukė per 130 skendusių žmonių.
„Tai yra didžiulė problema, kadangi, žmonės žūsta, sakysim, laisvalaikiu, poilsiaudami, ir tos aukos vandenyje yra visiškai beprasmės“, – tvirtino gyventojų apsaugos specialistė Edita Zdanevičienė.
Specialistė įspėja, kad vandenyje net ir nedidelė klaida ar nepasverta rizika gali kainuoti gyvybę. Ypač Lietuvoje, kur daug gelbėtojų neprižiūrimų maudymosi vietų, kuriuose retas laikosi saugumo rekomendacijų.
„Rizikinga maudytis vienam, maudytis nakties metu, kada perkaitus saulėje, pavargus, tiesiog tų aplinkybių žmonės neįvertina, o netgi priešingai – perkaitę saulėje šoką į vandenį lyg tai atsigaivinti, net nesusimastydami, kad jau yra pavojus“, – kalbėjo E. Zdanevičienė.
Specialistai primena, ėmus skęsti kuo skubiau imti šauktis pagalbos, ir stengtis be panikos kūną išlaikyti vandens paviršiuje.
