Senoji lietuvių saulėgrįžos šventė vadinama Rasomis arba Kupole. Mat šią diena be galo svarbu puoselėti augalus, rinkti vaistažoles, apipinti žolynais namus, tvoras, ar, surinkus žolių, jas sudėti į kupolę.
Verkių rūmų parke susirinkę etnologai visą dieną triūsė, statė ir gėlėm rišo arkas. Kalendorinėms Joninėms esą didelės reikšmės neteikia, mat šiandien anksti ryte saulė jau pasiekė aukščiausią tašką, tad vasaros saulėgrąžą su visomis tradicijomis esą reikia švęsti jau dabar. NIJOLĖ BALČIŪNIENĖ etnologė
„Girtas Jonines, su šašlykais, su alumi, ir estradinėmis dainomis. Galbūt buvo tik kai kurie elementai tos tikrosios vasaros saulėgrįžos šventės, gal tik tai ugnis, gal tik vainikus prisimindavo, kad reikia ant galvos užsidėti, bet jų prasmės nelabai kas aiškino“, – sakė etnologė Nijolė Balčiūnienė.
Tokioje tradicinėje Rasų šventėje tikrai svarbu ne vien laužas ir vainikai. Tai ir žolių rinkimas, ir burtai iš jų. Ir dainos iki pat pat saulės patekėjimo, ir visų stichijų garbinimas, o kur dar padėkos saulei apeigos. Joninių vardą Rasų šventė įgavo po krikšto. Tuomet neatsiejamu šventės simboliu tapo visi Jonai ir Janinos.
Sako, kad šią dieną pildosi visi burtai, visi norai. Nesvarbu, ar švenčiame Rasas, ar Jonines, visa tai apjungia svarbiausią reiškinį: saulės virsmą, kuomet būna pati ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Senovės lietuviai saulėgrįžos etapą švęsdavo visas dvi savaites.
„Šį rytą saulutė pakilo į savo patį aukščiausią kelią danguje, į patį ilgiausią kelią dangumi. Dvidešimt pirmą dieną ji peržengia į avino žvaigždyną ir ji tarsi keliom dienom stabteli mūsų mitologijoj aprašyta, kad saulutė keliasi labai anksti, pasipuošusi tai mėlyna, tai raudona“, – sakė etnologė N. Balčiūnienė.
Etnologai pataria ruoštis ir burtams, esą trumpiausia naktis stebuklinga, visi norai išsipildo. O mūsų protėviai ne tik burdavosi gamtos dievybių prašydami gero, pasitaikydavo ir blogų norų.
„Surinkdavo, pratempdavo paklodę paryčiais, kai niekas nemato, kai rūkas, toks mistinis laikotarpis, prieš patekant saulei, surenka rasą iš kaimynų lauko, iš pievos, kur karvės ganosi – tai tada norima pakenkti“, – atskleidė etnologė Loreta Stoliarovienė.
Vanduo trumpiausią naktį taip pat įgauna magiškų galių. Jis esą tampa tikru gyvybės ir sveikatingumo šaltiniu.
„Upėse, ežeruose visus ligonius išmaudydavo, ypač tuos, kurie sirgdavo tokiais išbėrimais, tada gi nežinojo, kas yra alergija“, – pasakojo L. Stoliarovienė.
Iki Joninių nakties patariama ir vaistažolėmis pasirūpinti. Ir vaistažoles reikia skinti būtent iki šių metų laiko, kada yra ilgiausia metų diena, trumpiausia metų naktis, nes paskui saulutė vis žemyn ir žemyn. Ir jau vaistažolės nebeturės tokių gydomųjų galių.
Šiais metais bus netradicinės Joninės, turėtų būti sausos. Pačiu blogiausiu atveju, pietrytinis šalies pakraštys gali būti su didesniu debesų kiekiu. Ir ten gali silpnai palynoti, keli lietaus lašai nukristi, bet tikrai ne daugiau.
Iškart po Joninių orai dar bus šilti, o antroje savaitės pusėje sulauksime permainų, kurios jau labiau primins lietuvišką vasarą.
