Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina.
„Ne savaime visa tai atsitiko, šiandien švietime yra daug rusenančių ir liepsnojančių laužų. Šiandien ramybės vieni kitiems linki mokyklų vadovai, šeimos, bet ministerijoje niekas niekam nelinki ramybės. Jie jau kokį 10 kartą ketina lipti ant to paties grėblio“, – tvirtina jis.
Gintaras Sarafinas: „Tie milijonai švietime yra tarsi užkeikimas“
Pamini, jog startuos įtraukiojo ugdymo reforma negalią turintiems vaikams, kuriai, pasak G. Sarafino, gerai nepasirengta. Nepaisant to, laikinoji švietimo ministrė Monika Navickienė proceso nestabdė ir įtraukiojo ugdymo reformą pradės įgyvendinti rudenį, kaip numatyta.
Tuo tarpu, reformai įgyvendinti skirti 150 mln. eurų, pagal renginio organizatorių, yra kenksmingi švietimui.
„Tie milijonai švietime yra tarsi užkeikimas. Taip Lietuvoje yra. <..> Teoriškai pirmoje vietoje visada švietime turėtų būti vaikas, bet praktiškai Lietuvoje pirmoje vietoje yra pinigų įsisavinimas. Mokiniai, studentai atsiranda 7–8 vietoje“, – atkreipia dėmesį G. Sarafinas.
Žurnalo redaktoriaus vertinimu, todėl švietime Lietuvai ir nesiseka. O dauguma mokyklų tarsi moja ranka į nesibaigiančias reformas ir sukasi savaip. Jo manymu, dešimtims mokyklų iš tiesų savarankiškas darbas pavyksta geriau. nei tikėtasi. Tačiau likusios stipriai atsilieka.
Nuo kitų metų mažiau mokinių bus perkelti į 11-ą klasę
Paminėjo naują tvarką, įsigaliojančią kitais metais. Dešimtokas, iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) negavęs 4-erto kitų metų pavasarį, negalės eiti į 11 klasę. Pasak G. Sarafino, dėl to įmanoma, kad kitąmet sumažės 11-okų.
Pagal praėjusių metų PUPP rezultatus, 6 tūkstančiai (ketvirtadalis) mokinių nebūtų patekę į 11 klasę. Taigi kitąmet neišlaikę žinių patikrinimo mokiniai, net jeigu nuspręs sukti į profesnines mokyklas, taip pat eis į 10-ą, o ne į 11-ą klasę.
Pasak „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovės, žurnalistės Jonės Kučinskaitės, nuo šių metų svarbesni tampa lietuvių kalbos ir matematikos egzaminai, nes jų neišlaikius nebus įmanoma įstoti į aukštąsias mokyklas.
Tačiau ji pabrėžia, kad praėjusiais metais tik 9 gimnazijose iš 360 visi mokyklos mokiniai laikė matematikos egzaminą. Yra gimnazijų, kuriose nei lietuvių kalbos, nei matematikos egzaminų nelaikė nei vienas mokyklos mokinys.
„Aš nežinau, ką galvoja tie jaunuoliai“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Neteks teisės mokyti 11–12 klasės mokinių
Redakcija pabrėžė, jog dažnai lietuvių kalbos bei matematikos egzaminų nelaiko gana didelė dalis stambesnių mokyklų mokinių. Tačiau, pasak jų, to Švietimo, mokslo ir sporto ministerija netraktuoja kaip nekokybės požymio.
Priešingai, nekokybės požymiu nurodomas abiturientų skaičius, pagal naują reformą, kad gimnazijos, kurios neturi 21-o dešimtoko jau rugsėjį neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų.
Tiesa, 2023 m. bei ankstesnių metų VBE rezultatų analizės rodo, kad daugybė mažų gimnazijų abiturientus valstybiniams brandos egzaminams parengia sėkmingiau nei dalis didžiųjų gimnazijų.
Taigi, J. Kučinskaitės tegimu, mažos mokyklos nebūtinai yra blogos, nes jose mokiniai dažnai pasiekia puikių rezultatų. Taip pat laiko egzaminus ir juos išlaiko. Atitinkamai, didesnės mokyklos nebūtinai geriau paruošia mokinius egzaminams.
„Ar galima tokią gimnaziją, kur mokosi 100 mokinių, egzaminus laiko vos trečdalis ir didelė dalis neišlaiko, vadinti gera, kai yra gimnazijų, kur laiko didžioji dalis ir išlaiko, nors ir mokykla maža“, –kėlė klausimą žurnalistė.
Lietuva – didžiulių kontrastų šalis
Pasak renginio organizatoriaus, Lietuvoje yra gimnazijų, iš kurių vos 1-2 proc. mokinių įstoja į aukštąsias mokyklas ir parodo prastą gimnazijos lygį.
G. Sarafinas pateikė pavyzdį, kad iš Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos į aukštuosius mokslus įstojo 84 proc. abiturientų. Tačiau toje pačioje Utenoje gyvuoja ir Saulės gimnazija, kur vos 4 proc. įstojo į aukštąsias mokyklas.
„Sąlygos tos pačios, bet rezultatas skiriasi 13 kartų. Šiauliuose 19 kartų. Įsivaizduokit, ką tiem vaikam jausti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Pateikia pavyzdį, kad Kauno Jono Jablosnio gimnazijoje vienam mokiniui per metus skiriama per 2 tūkstančius eurų, o Vilniaus medininkų šv. Kazimiero gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui yra per 11 tūkstančių eurų. Tačiau pastarojoje, mokinių rezultatai labai prasti.
G. Sarafino manymu, būtent dėl šio kontrasto akivaizdu, kad rezultatai nepriklauso nuo pinigų. O švietimo sistema šlubuoja, nes mąstoma kitaip.
Savijauta besimokant mokyklose ir jas baigus stebina
J. Kučinskaitė pabrėžia, jog Lietuvos mokiniai iš 44-ių pasaulio šalių yra 8-i pagal alkoholio ir nikotino vartojimo kiekį. Jos vertinimu, visa tai jauni žmonės daro, nes jaučiasi nelaimingi.
Tuo tarpu, pradėję mokytis aukštosiose mokyklose, jie atsigauna nuo nesibaigiančių atsiskaitymų, pradeda dirbti, gauna pirmuosius savo pinigus, todėl tampa laimingesni ir vartojimas mažėja.
G. Sarafino teigimu, aukštosios mokyklos džiaugiasi, kad nepavyko keisti stojimo tvarkos į griežtesnę. Visgi, pagal dabartines tendencijas, universitetų kokybė augo, nors būtent juos pasiekė mažiausiai reformų.
O štai, kolegijose buvo siekiama kelti stojimo kartelę, kad reikėtų geresnių rezultatų norint įstoti. Tačiau įvyko kartelės kritimas,
"Vienintelė sąlyga buvo išlaikyti tris egzaminus, užtenka išlaikyti lietuvių kalbą ir matematiką surinkus 16-17 balų iš 100, o vieną egzaminą reikėtų išlaikyti gerai“, – užsiminė žurnalo redaktorius.
