Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu kol kas nėra užregistruota nė vieno atvejo.
Paprastai toks sergamumo padidėjimas siejamas su vaikų sugrįžimu į kolektyvus (mokyklas, darželius). Vaikai sudaro net 72 procentus visų praėjusią savaitę užregistruotų sergančiųjų ŪVKTI.
Patariama skiepytis
Norėtume atkreipti dėmesį, kad kalbant apie gripą, kurio sezonas neišvengiamai artėja, priemonių apsisaugoti patiems ir apsaugoti darbuotojus nuo šio viruso yra. Viena iš efektyviausių priemonių yra skiepai. Skiepytis šiuolaikiška inaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sukelti ligą.
Gripas dažnai tampa ne tik gyventojų sveikatos problema, bet ir socialine bei ekonomine problema – dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo šalies ekonomika patiria nemažai nuostolių. Todėl sveikatos apsaugos ministro įsakymu darbdaviai, įvertinę pavojų darbuotojams užsikrėsti gripu konkrečioje darbo vietoje, turėtų skiepyti juos savo lėšomis. Pagal šį įsakymą, didesnę riziką užsikrėsti gripu, patiria darbuotojai, dirbantys šiose srityse:
• gynybos veikla; • teisingumo ir teisminė veikla, visuomenės saugumo ir teisėtvarkos veikla; • žmonių sveikatos priežiūros veikla; • socialinio darbo veikla; • bet kokia kita veikla, kai darbuotojas darbo metu gali būti veikiamas biologinio rizikos veiksnio ir darbuotojui yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti užkrečiamąja liga, šiuo atveju – gripu. Darbdaviai savarankiškai priima sprendimą dėl kita veikla užimtų darbuotojų skiepijimo darbdavio lėšomis nuo užkrečiamųjų ligų.
Kas yra gripas?
Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Gripas yra pavojingas, nes sukelia sunkias komplikacijas.
Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 procentų gyventojų. Lietuvoje sergamumas gripu padidėja rudens–žiemos sezonu.
Gripo virusas yra labai lakus, juo užsikrečiama nuo kito užsikrėtusio ar sergančio žmogaus. Sergančiajam čiaudint, kosint gripo virusas su seilių dalelėmis pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.).
Kaip saugotis nuo gripo?
Nuo gripo galima saugotis stiprinant imunitetą, laikantis higienos, tinkamai prižiūrint darbo bei namų patalpas (dažnai vėdinant, valant jas drėgnuoju būdu). Tačiau tiek pasaulio, tiek Lietuvos sveikatos organizacijos pagrindine gripo profilaktikos priemone laiko skiepus.
Skiepytis reikėtų pradėti prieš prasidedant gripo sezonui – spalį, lapkritį, nes atsparumas gripui susidaro ne iš karto, o tik po dviejų savaičių. Jų efektyvumas išvengti ligos siekia tik 60–70 procentų, vaikiškų vakcinų efektyvumas siekia 90 ir daugiau procentų.
Skiepai nuo gripo yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų (infarkto, insulto, pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo) ir mirties. Vyresniems žmonėms gripo vakcina gali sumažinti iki 60 procentų gripo sukeliamų komplikacijų ir iki 80 procentų mirčių.
Didžioji dalis Europos gyventojų skiepijasi
Sveikatos specialistai rekomenduoja skiepytis nuo gripo jau dabar, kadangi gripo sezonas neišvengiamai artėja. Europos Sąjungos šalyse žmonės nuo gripo skiepijasi labai aktyviai. Pasiskiepijusiųjų rodikliai siekia 50–80 procentų. Lietuva kol kas labai išsiskiria iš kitų šalių šioje srityje – kasmet pasiskiepija tik 5–8 procentai lietuvių.
Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojama gripo vakcina yra skirta šioms rizikos grupėms:
• 65 metų ir vyresniems asmenims; • nėščiosioms; • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja stiprinti bendrą imunitetą ir skiepytis, kad išvengtume gripo ir jo sunkių komplikacijų. Norint pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
