„Jei universitetas stovės valstybės intereso pusėje, jis šiandien priims sprendimą ir jo nevilkins. Jei universitetas mėgins daryti verslą, (...) Vyriausybė, Seimas turėsime imtis visai kitokių veiksmų“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.
„Tikiuosi, kad nebus žaidžiama kažkokių užkulisinių žaidimėlių, nebus bandoma gauti to, kas universitetui nepriklauso. (...) Su „Rheinmetall“ derybos vyko labai sklandžiai, tikiuosi, kad su LSMU tai neužtruks ilgiau“, – pridūrė ministrė.
Ji taip pat nevengė sukritikuoti universitetą dėl delsiamo apsisprendimo.
„Galbūt tie sprendimai universitete jau galėjo būti priimti anksčiau“, – sakė A. Armonaitė.
Ketvirtadienį LSMU taryba neeiliniame posėdyje spręs, ar perleisti Baisogaloje esantį universiteto valdomą sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Radviliškio rajone esantį 340 hektarų naudojamą žemės sklypą siekiama perimti, o universitetui suteikti kitus, Vyriausybės nutarime numatytus, žemės sklypus.
ELTA primena, kad EIMIN sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
