Nors „laisviečiai“ ketina atlikti išsamesnę nesėkmės rinkimuose analizę, pirminiu vertinu A. Armonaitė mano, kad sutrukdyti galėjo darbas valdančiojoje koalicijoje.
„Laisvės partija buvo tas koalicinis partneris, kuris sugėrė daugiausiai neigiamo krūvio, būnant valdžioje. Matome praktikoje Vakaruose, kad mažiems koalicijos partneriams dažnai būna sunkiau išeiti į rinkimus iš valdžios pozicijų“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes pasirinkome netrankyti durų koalicijoje, neišeidinėti iš jos, kaip kažkas siūlė, nesugriauti visko. Kai žmonės balsuoja už partijas, jie tikisi, kad jie įgyvendins savo darbotvarkę ir sieks tų įsipareigojimų. Mes taip interpretavome tą rinkėjų mandatą“, – pridūrė ji.
Anot Laisvės partijos pirmininkės, mažesnį rinkėjų pasitikėjimą galėjo lemti ir aštri „laisviečių“ retorika.
„Mūsų politinių konkurentų rinkiminis pažadas skambėjo „Netrukdyti“. Mes manome, kad kartais reikia ir sutrukdyti. Šiąnakt girdėjome kaip galima nauja koalicija planuoja kelti mokesčius, lįsti į žmonių kišenes – man neramu, kas bus su mokestine sistema“, – sakė A. Armonaitė.
„Galbūt mūsų aštrumas ir tiesumas galėjo suveikti mūsų nenaudai“, – svarstė ji.
A. Armonaitė atsakė, kad į klausimą, ar liks Laisvės partijos pirmininke, atsakys po antrojo Seimo rinkimo turo.
Ji užsiminė ir apie partijos likimą. Tvirtino, kad laikas iki kitų rinkimų bus reikalingas Laisvės partijos sustiprėjimui.
Strateginis balsavimas nebuvo palankus
Tuo metu „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pirmajame Seimo rinkimų ture šalies piliečiai rinkosi balsuoti strategiškai. Visgi, kaip pažymi politikas, tai jo atstovaujamai partijai nebuvo palanku – daugiau balsų sulaukė ne taip vienareikšmiškai kai kuriais klausimais pasisakantis Liberalų sąjūdis.
„Dažnai komentuojant Laisvės partijos pasirodymą rinkimuose, tiek politologai, tiek politiniai oponentai mini strateginio balsavimo reiškinį. Vienais kartais reiškinys suveikia mūsų naudai, kitais – mūsų nenaudai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo T. V. Raskevičius.
„Panašu, kad pirmojo rinkiminio turo metu rinkėjai taip pat rinkosi strategiškai, tačiau galbūt tuos koalicijos partnerius, kurie turi didesnį koalicinį potencialą dėl aptakiau formuluojamų tam tikrų savo pozicijų ar laikysenų, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais“, – svarstė jis.
Rinkimų rezultatai
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus visose 1947-iose apylinkėse, socialdemokratai daugiamandatėje apygardoje surinko 19,36 proc. balsų ir užsitikrino 18 mandatų iš 70-ies.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsavo 17,96 proc. rinkėjų, tai jiems garantavo 17 vietų parlamente.
Trečią vietą užima pirmąkart rinkimuose dalyvavusi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Ji gavo beveik 15 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 14 vietų Seime.
Taip pat pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 9,24 proc. balsų, tai garantuoja aštuonias vietas parlamente.
Liberalų sąjūdis su 7,70 proc. balsų turi septynis mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 7,02 proc. – šešis.
Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbančiai Laisvės partijai nepavyko perkopti 5 proc. rinkimų barjero, už ją balsavo 4,50 proc. rinkėjų.
Galutinis mandatų pasiskirstymas paaiškės po dviejų savaičių, spalio 27 dieną, įvykus antrajam Seimo rinkimų turui didžiojoje dalyje vienmandačių apygardų.
Vienmandatėse apygardose per pirmąjį turą į Seimą išrinkti aštuoni politikai
Vienmandatėse apygardose per pirmąjį rinkimų turą į Seimą išrinkti aštuoni politikai.
Senamiesčio-Žvėryno apygardoje Vilniuje išrinkta dabartinė Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, surinkusi 44,90 proc. rinkėjų balsų.
Pergalę pirmajame ture švenčia ir premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė. Antakalnio apygardoje Vilniuje už ją balsavo 53,55 proc. rinkėjų.
Jonavos vienmandatėje apygardoje visus konkurentus pirmajame ture įveikė socialdemokratas parlamentaras Eugenijus Sabutis. Už jį balsavo 54,39 proc. rinkėjų.
Kelmės-Šilalės apygardoje Seimo nario mandatą jau užsitikrino partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis surinko 46,44 proc. balsų.
Kėdainių apygardoje parlamentaru išrinktas iš Darbo partijos pasitraukęs ir savarankiškai rinkimuose dalyvavęs parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Už jį balsavo 41,36 proc. rinkėjų.
Žiemgalos vakarinėje apygardoje laimėjo socialdemokratė Vaida Aleknavičienė su 39,58 proc. palaikymu.
Šalčininkų-Vilniaus apygardoje Seimo nariu išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius, gavęs 46,75 proc. balsų. Kita šios partijos kandidatė – Rita Tamašunienė – išrinkta Nemenčinės apygardoje, ji surinko 43,34 proc. balsų.
Pagal Rinkimų kodeksą, vienmandatėje apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Vienmandatėse apygardose renkamas 71 parlamentaras iš 141.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 27 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
