„Yra labai svarbu turėti europinį palaikymą. Lietuva visada siekė turėti europinį dialogą su Kinija 27+1, ir čia yra, matyt, ta proga, kur tas 27+1 pagaliau turi parodyti, kad realiai egzistuoja kaip formatas. Nes šiandien tai gali būti Lietuva, rytoj tai gali būti bet kuri kita šalis“, – penktadienį paskelbtame interviu delfi.lt sakė A. Armonaitė, turėdama omeny bendravimo su Kinija formatą, kuriame bendrai dalyvauja visos ES šalys.
„Tokių nedidelių signalų, kad vienos ar kitos Europos šalies, net ir mūsų kaimynės, vienas ar kitas krovinys stringa, pradedame girdėti. Turime kalbėtis su didele valstybe, kokia yra Kinija, dideliu balsu, kokį turi ES“, – pridūrė ji.
Ministrė pripažįsta iš užsienio investuotojų Lietuvoje gavusi informacijos apie patiriamą spaudimą iš Kinijos.
„Gavome Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi, adresuotą užsienio reikalų ministrui ir man. Mes su investuotojais nuolatos bendraujame ir tiesiogiai. Tas nerimas buvo išsakytas mums ir dar kiek anksčiau“, – sakė A. Armonaitė.
Ji abejoja, ar yra reali grėsmė, kad didžiulės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.
„Dėl paties pasitraukimo, aš manau, kad yra kol kas labai ankstyvos kalbos. Girdžiu nerimą dėl susidariusios situacijos“, – teigė ministrė.
A. Armonaitė akcentuoja, kad yra svarbu išlaikyti puikią Lietuvos reputaciją kaip investicijoms draugiškos šalies, ką Lietuva turi, ir turėjo jau kurį laiką.
„Ta reputacija mums taip pat leido toliau labai sėkmingai pritraukti investicijas, kurių beveik už milijardą eurų pritraukėme ir šiemet, ir kitiems metams jau esu pasirašiusi apie trisdešimt naujų sutarčių. Tai yra dideli ir reikšmingi projektai. Kita vertus, aš situaciją su Kinija vertinu labai rimtai, nes kiekviena tokia didesnė, pasauliniu mastu nuskambanti istorija, ji nepadeda Lietuvos investiciniam klimatui. Dėl to mums reikia europinio solidarumo“, – kalbėjo A. Armonaitė.
BNS rašė, kad prieš Kalėdas A. Armonaitė Seime teigė, kad yra pasirašinėjamos sutartys su naujais investuotojais: „Kietiems metams pasirašinėjam didelės apimties sutartis su naujais investuotojais. Tokių bent 30 turime“.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
