Pasak ministrės Aušrinės Armonaitė, pasą sudarytų trys elementai – skiepas nuo koronaviruso, neigiamas testas ir imunitetas, įgytas persirgus COVID-19.
„Vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, tikėkimės, tuoj pereisim prie masinės, bet kol nėra tokių galimybių, siūlome, kaip sugrąžinti dalį veiklų ir žmonių į darbą. Tam galėtų padėti galimybių paso įgyvendinimas. (...) Tai leistų atidaryti daugiau renginių, sporto klubus“, – BNS antradienį sakė ministrė.
Pasak jos, tokia koncepcija šiuo metu veikia Danijoje. Kaip toks pasas veiktų Lietuvoje, kol kas sprendimų nėra, tam dar turėtų pritarti Vyriausybė.
„Reikia ieškoti sprendimų dėl apmokėjimo testų, dėl logistikos, dar Vyriaysybė turi dėl to tartis“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, jei tokiam siūlymui būtų pritarta, jis galėtų būti įgyvendintas per kelias savaites – tai atliktų Registrų centras. Vėliau šis pasas galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį LRT radijui teigė, kad šią savaitę turėtų būti diskutuojama, kokiais etapais ir nuo kokios dienos galimybių pasas galėtų būti įgyvendinamas.
„Pagrindinė diskusija yra dėl galimybės kažkokias veiklas vykdyti ar kažkur dalyvauti turint testą, todėl kad yra nemažo intereso ir spaudimo, kad tokia galimybė būtų. Žinoma, negalime kalbėti apie kažkokį imuniteto pasą, todėl kad tas jokio imuniteto nesuteikia, bet kadangi šiomis savaitėmis testuojame labai daug žmonių, (...) reiškia, reikia galvoti taip pat, ar galime suteikti papildomus pajėgumus, kad ir testą neseniai pasidaręs žmogus turėtų galimybę nueiti, tarkime, į kokį restoraną pavakarieniauti“, – LRT radijui sakė premjerė.
