Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma.
„Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė. Nuoširdžiai taip manau, bet dabar šitomis aplinkybėmis tai, ką mes dabar turime, tie pasiūlymai, manau, kad geriau yra jokių, negu tokie“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Diskusijos dėl mokesčių reformos atgimė Vyriausybei pritarus su Europos Komisija (EK) baigtam derinti atnaujintam ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl pertvarkos terminų atidėjimo. Nuo šio plano vykdymo priklauso ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.
Mokesčių reformai įstrigus Seime, Vyriausybė siekė įtikinti EK atidėti su mokestiniais pokyčiais susijusius terminus, tačiau Komisija Lietuvos prašymui nepritarė.
Nepaisant to, Vyriausybė pritarė atnaujintam planui argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti atnaujintame plane esančios paskolų forma suteikiamos 1,5 mlrd. eurų ES paramos.
Pasak A. Armonaitės, taip Vyriausybė siunčia žinią, kad mokesčių reforma grįš ant politikų stalo, nors rugpjūčio pabaigoje valdantieji sutarė neskubinti jos priėmimo po kilusių nesutarimų ne tik su opozicija, bet ir pačioje koalicijoje.
„Mano supratimu, sutikus su Europos Komisijos pozicija, kad nepavyksta atidėti tų mokestinių rodiklių, (...) kas pirmadienį ir įvyko, tai būtent tai reiškia, kad turėtų grįžti sprendimai dėl mokesčių“, – sakė A. Armonaitė.
„Bet sprendimai dėl mokesčių yra priimami Lietuvos Respublikos Seime ir mes, „Laisvės partija“, kaip turėjome savo matymą šituo klausimu, taip ir toliau turime, laikysimės savo pozicijos“, – pridūrė ji.
Politikė atmetė tikimybę, kad Laisvės partija galėtų sutikti paremti mokesčių reformą, jeigu koalicijos partneriai konservatoriai įsipareigotų priėmimo stadijoje palaikyti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Pozicija dėl mokesčių nėra prekė ant prekystalio, lygiai kaip ir Civilinė sąjunga nėra prekė ant prekystalio“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji pridūrė besitikinti, jog pavyks pasiekti tokius susitarimus, kad europinė parama Lietuvai neįstrigs.
Šią savaitę Vyriausybėje svarstant, ar pritarti su EK suderintam „Naujos kartos Lietuva“ planui, A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros ir balsavo prieš Ministrų kabineto sprendimą.
Pasitarime įsiplieskus premjerės Ingridos Šimonytės ir A. Armonaitės diskusijai ir premjerei prašant nurodyti konkrečius argumentus, kodėl ministrė nepritaria atnaujintam planui, A. Armonaitė teigė nežinanti, „kas čia jau per žanras“, o ministrė pirmininkė tvirtino, jog „lėkštės dūžta“.
Lietuvos įsipareigojimai norint gauti RRF lėšas numato, kad Seimas turi patvirtinti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų, apimančių ir neatitinkančias žaliojo kurso, atsisakymo, išplėsti ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimą, įskaitant turto mokesčių pakeitimus, taip pat priimti įstatymų pakeitimus, mažinančius gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę.
Seimas šių metų vasarą po pateikimo pritarė mokesčių reformai, numatančiai, be kitų dalykų, didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Pertvarkai po to įstrigus, konservatoriai siekia atskirai priimti įstatymą dėl NT apmokestinimo. Jis yra įveikęs svarstymo stadiją, tačiau balsavimas dėl pataisų priėmimo yra atidėtas iki lapkričio.
