Tikisi išvengti konfliktų
„Tikimės, kad šių piketų dalyviai savo pozicijas išsakys santūriai, nenaudodami karingos retorikos, gerbdami vieni kitų tautinius simbolius ir nekurstydami nesantaikos tarp tautų, kurios jau daug šimtmečių gyvena Lietuvoje taikiame sambūvyje.
Užsienio reikalų ministerija, paremdama ES išsakytą pozicija, išreiškė susirūpinimą dėl įtemptos situacijos, kuri susidarė po Azerbaidžano valdžios sprendimų Ramilo Safarovo atžvilgiu, ir paragino ieškoti kelių mažinti šią įtampą bei atnaujinti tarptautinės teisės principais grindžiamą dialogą.
Nuoširdžiai tikimės, kad armėnų ir azerbaidžaniečių tautybių Lietuvos piliečiai prisidės prie šių pastangų“, – rašoma URM pranešime.
Kremliaus rankos?
Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės vadovas Mahiras Gamzajevas portalui Balsas.lt pasakojo, kad, jo žiniomis, armėnų bendrijos ir juos palaikančių jėgų mitingas turėtų vykti Vilniuje bei prasidėti prie Vengrijos ambasados: „Vėliau mitingo dalyviai turėtų persikelti prie Azerbaidžano ambasados. Armėnai prie Vengrijos ambasados susirinks apie 14 val.“
M. Gamzajevas teigė, kad pagrindinė šio „renginio“ (mitingo) įkvėpėja ir kurstytoja yra Rusija. „Be jokios abejonės, visa tai naudinga Kremliui. Prieš kelias dienas panašūs protestai vyko Argentinoje. Populizmas ir šou pereina į isteriją. Tiesiog yra vykdomas užsakymas. Suprantate? Iki šiol armėnų ir azerbaidžaniečių bendrijos dėl įtemptų santykių ar Kalnų Karabacho problemų niekada neidavo į gatvę. Problemas aptardavome privačiuose susitikimuose. Supraskite, visas scenarijus parašytas tikrai ne Vilniuje. Tačiau, deja, azerbaidžaniečiai šiame purviname žaidime yra priversti dalyvauti“, – piktinosi M. Gamzajevas.
Sukapojo miegantį
Balsas.lt primena, kad šį pirmadienį Armėnija įspėjo Azerbaidžaną esanti pasiruošusi karui. Įtampa tarp šalių padidėjo, kai Baku suteikė malonę ir tarnyboje paaukštino Azerbaidžano kariškį, kuris kirviu mirtinai užkapojo savo kolegą iš Armėnijos.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas praėjusią savaitę malonę suteikė Ramilui Safarovui, kuriam Vengrijoje už 2004 metais įvykdytą nužudymą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. R. Safarovas buvo perduotas iš Vengrijos į Azerbaidžaną. Be kita ko, R. Safarovui buvo suteiktas majoro laipsnis, namas ir aštuonerių metų vertės atlyginimas, nors Baku užtikrino Budapeštą, kad atliks savo bausmę Azerbaidžane.
Techniškai Vengrija nenusikalto, nes egzistuoja Europos Tarybos konvencija dėl nuteistų asmenų perdavimo atlikti bausmę savo gimtojoje šalyje. Remiantis šia konvencija, Vengrija iš Azerbaidžano gavo reikalingą pažymą. Azerbaidžaniečiai tvirtino, kad kalinio bausmės keisti nesiruošia. Be to, Vengrijai R. Safarovas kėlė nemažai nemalonumų – Vengrija nuolatos buvo spaudžiama nusikaltėlio šeimos ir Azerbaidžano pareigūnų. Patys azerbaidžaniečiai irgi nesijaučia nusikaltę, jie tikina, kad jokių tarptautinės teisės normų nepažeidė.
„Mes nenorime karo, tačiau, jei reikės – kovosime ir laimėsime. Mes nebijome žudikų, net jei jie naudojasi valstybės vadovo apsauga, – teigiama sekmadienį vėlai vakare paskelbtame Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano pranešime. – Jie (azerbaidžainiečiai) buvo įspėti.“
2004 metų vasarį Armėnijos kariškis Gurgenas Margarianas atvyko į Budapeštą tobulinti anglų kalbos žinių pagal NATO programą „Partnerystė vardan taikos“. Tų pačių kalbos kursų klausytojas iš Azerbaidžano R. Safarovas kirviu užkapojo miegantį armėną. R. Safarovo advokatai teisme tvirtino, kad kaltinamasis skausmingai išgyveno artimųjų žūtį per Azerbaidžano karą su Armėnija. Be kita ko, G. Margarianas tariamai įžeidė jo šalį. Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ilgą laiką tęsiasi konfliktas dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono.
Rusija pareiškė didelį susirūpinimą dėl R. Safarovo ekstradicijos ir malonės suteikimo, o JAV prezidentas Barackas Obama teigė esantis nusivylęs tokiu Azerbaidžano valdžios sprendimu ir prašė paaiškinti jį. Praėjusį penktadienį Armėnija nutraukė diplomatinius santykius su Vengrija, o sekmadienį Budapeštas iškvietė Azerbaidžano ambasadorių pareikšti protestą dėl Baku sprendimo.
