Spaudos konferencijoje arkivyskupas sakė, kad gavo nuorodas iš Vatikano, kaip švęsti Velykas per karantiną.
„Velykos svarbiausia krikščionybės šventė, tridienis yra svarbiausias laikas. Šv. Sostas pabrėžė, kad tai šventės, kurios negali būti perkeliamos. Jos vyks tada, kaip ir yra numatytos. Liturgija, šv. Mišios vyks be žmonių“, – sakė G. Grušas.
Per Verbų sekmadienį Lietuvoje šv. Mišios vyks be žmonių, nebus šventinių procesijų. Didžiojo Ketvirtadienio šv. Mišios taip pat bus kitokios [tą dieną bus šventinami aliejai], šios mišios vyks be atvykusių iš kitų parapijų kunigų dalyvavimo. Didžiojo Ketvirtadienio šv. Mišios bus be liturginio kojų plovimo. Didžiojo Penktadienio rinkliava taip pat nevyks. Atskiro palaiminimo verboms taip pat nebus, jos nebus šventinamos.
Velyknaktis bus švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose, bendruomenėse, vienuolynuose šv. Mišių nebus. Apeigos bus keičiamos, nebus laužų, šventinimo. „Tą vakarą įprasta krikštyti suaugusius, krikštai taip pat nevyks“, – tikino arkivyskupas.
Velykų rytą procesijų nebus, šv. Mišios vyks be žmonių, tikėtina jos bus transliuojamos per radiją ir televiziją. Tiesa, bus skambinama varpais.
Laikas Velykinėms išpažintims pratęstas iki birželio mėnesio, žmonės raginami atlikti išpažintį tada, kai bus galima, nereikia skubėti paskutinėmis savaitėmis iki Velykų.
Sutvirtinimo ir Pirmosios Komunijos sakramentai atidedami, kol kas neaišku iki kada. „Žmonės kreipiasi dėl šv. Mišių aukojimo. Visa tai vyksta, bet nėra būtinumo ateiti į šias mišias, galima auką dėl jų perversti elektroniniu pavedimu. Svarbu tik paminėti už ką ta auka, kam skiriama“, – kalbėjo arkivyskupas G. Grušas.
Birželio pabaigoje numatytos Lietuvos jaunimo dienos, pasak G. Grušo, taip pat bus atidėtos. Iki kada jos atidėtos, dar nežinia.
„Šį vakarą popiežius teiks ypatingą palaiminimą. Taip daroma tik per Kalėdas ir Velykas, bet dabar popiežius kviečia visus dabar priimti šį palaiminimą. Tai bus transliuojama per televiziją“, – sakė G. Grušas.
Jis tikino, kad bažnyčios istorijoje tokių Velykų nėra buvę, bet Lietuvos istorijoje būta visokių laikų: bažnytinės šventės švęstos ir per karus, trėmimus.
„Yra tokia situacija, reikia melstis ten, kur esame. Tai unikali padėtis ir galimybė naujoms malonėms“, – kalbėjo dvasininkas.
G. Grušas sakė, kad keli kunigai yra karantine, bet užsikrėtimo atvejų tarp kunigų jis nežino. Arkivyskupas pripažino, kad kaimo bažnytėlėse pavieniai žmonės dar lankosi, jei sužinoma apie tokius atvejus, duodamos pastabos.
„Prašome, kad būtų tik kunigas, patarnautojas. Laidotuvių mišios vyksta tik su kunigu, be šeimos. Apeigos vyksta tik prie pat kapų, lauke“, – sakė dvasininkas, pripažinęs, kad kunigai gali dalyvauti ir koronaviruso aukų laidotuvėse, bet jų karstai turėtų būti uždaryti.
Kapelionai vis dar dirba slaugos namuose, ligoninėse. „Jie laikosi medikų ir administracijos nuorodų. Ten, kur yra karantinas, siekiama teikti pagalbą per atstumą, telefonu“, – sakė G. Grušas.
Karantinas siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą buvo įvestas kovo 16 dieną. Vyriausybė šią savaitę karantiną pratęsė iki balandžio 13 dienos. Velykos šiemet švenčiamos balandžio 12 dieną, antroji Velykų diena, taip pat ir nedarbo diena, yra balandžio 13-oji.
Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos. Vyskupai dar kartą ragina tikinčiuosius neiti į bažnyčias, bet stebėti kunigo aukojamas šv. Mišias per televiziją, internetą, klausytis radijo transliacijų.
Šalies kunigai, prasidėjus karantinui, į pagalbą pasitelkė išmaniąsias technologijas ir mišias transliuoja per socialinius tinklus.
Premjeras Saulius Skvernelis ragina žmones šiemet Velykas sutikti namuose, kad galėtų jas su artimaisiais švęsti ir kitais metais.
„Jei mes norime sutikti su savo artimaisiais Velykas ir kitais, ir dar kitais metais, ir dar po penkerių metų, tai gal šitos Velykos tegul būna kitokios – namuose, su savo artimaisiais, su savo šeimos nariais, be judėjimo, be važinėjimo po Lietuvą. Nes tokiu būdu mes galime neturėti kitų Velykų“, – Vyriausybėje šią savaitę žurnalistams sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis pabrėžia, kad siaučiant koronavirusui turėjo pasikeisti ir tikinčiųjų ritualai, katalikų Bažnyčios dvasininkai laiko mišias žmonėms neinant į bažnyčią, tad taip turėtų būti ir Velykų metu.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 23 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: tai – asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Asmenys, vyresni nei 65 metai amžiaus, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai.
Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
