Viename interviu lrytas.lt (27/10) naujasis konservatyvusis Seimo narys Mantas Adomėnas mano, kad toks konfliktas galėtų pakišti koją centro dešinės koalicijai. Turiu sutikti, kad idėjinis konfliktas tarp konservatorių ir liberalų visiškai įmanomas. Jeigu, žinoma, nebus daromi kompromisai vardan bendro gėrio Valstybei ir jos piliečiams. Todėl retkarčiais TS-LKD Seimo nariams teks prisiminti arba jiems priminti, kad jie vieni daugumos Seime neturi. Todėl teks atsisakyti maksimalistinių neokonservatyvių idėjų bei susitaikyti su judėjimu link liberaliojo konservatyvizmo pagal Michael Oakeshott. Kitaip tariant, TS-LKD kai kurių politikų stipriai simpatizuojamam Lenkijos modeliui Lietuvoje neturėtų likti vietos. Nes kartą jau rašiau, kad politiniai kraštutinumai mūsų visuomenę tik skaldo ir to susiskaldymo pasekmė yra vienų džiaugsmas kitų ašarų sąskaita.
Centro dešinioji koalicija turėtų savo išgyvenimo ir ilgalaikiškumo tikslais siekti konsensuso šeimos politikos ir vaikų edukacijos srityje. Nors, jeigu vardan valdžios liberalai – dėl natūralių priežasčių nežinau, kaip su TPP, - šioje srityje visiškai nusileis konservatoriams, lūkesčiai, tai yra Lietuvai pritaikytas Lenkijos modelis, mūsų vis dar jaunos liberalios demokratijos rėmuose, mums brangiai atsieis. Jau dabar matosi rimti trūkumai vertybinėje jaunojo politiko pozicijoje. Aš kalbu apie sąžiningumą. Štai jis teigia: „Viena vertus, vis silpnėjančios Europos ateities perspektyvos, didėjantis jos vidinis silpnumas dėl yrančios šeimos ir tradicinių bendruomenių nykimo, kita vertus, jau pora dešimtmečių vykstantis JAV judėjimas priešinga linkme, „į dešinę“, rodo, kad bandydami pataikyti į Europos kryptį, ne tik kad nusikalstame savo vertybėms, bet ir ilgainiui rizikuojame likti ir istorijos šalikelėje. Nes istorija yra negailestinga tiems, kurie atmeta pamatines vertybes. Analogija su Romos imperija prašosi savaime...“. Įdomu būtų sužinoti, kokiais atliktais tyrimais remiantis teigiama, neva Europos didėjantis silpnumas (?) kyla dėl tradicinės šeimos ir tradicinių bendruomenių irimo? Remiantis tokiais subjektyviais pamąstymais galima taip pat drąsiai teigti, kad JAV prasidėjusi ekonominė krizė kaip tik ir kilo dėl konservatyviųjų tradicinių šeimos bei tradicinių bendruomenių politikos trumparegiškumo.
Tai sakau be ironijos, nes diskusija išties rimta ir naudinga. Kaip akivaizdžiai matome, JAV konservatorių ir neokonservatorių su giliu krikščionišku patosu laikas valdžioje ir atvedė šalį prie finansinės pasaulinės krizės. Ir jeigu JAV demokratai laimės rinkimus, matyt, tai bus galima traktuoti ir kaip porą dešimtmečių vyraujančių konservatyvių idėjų žlugimą arba bent kaip aiškų nepasitenkinimą jomis. Ir tokia išvada būtų arčiau tiesos. Seimo nariui, siekiančiam atkurti Seimo įvaizdį ir autoritetą, norinčiam apginti savo kiek netvirtą argumentaciją, reikėtų vengti dviprasmiškų ir spekuliatyvių pasisakymų. Nes čia cituota argumentacija nėra sąžininga. Todėl nenaudinga pačiai diskusijai. Jeigu tokiais neaiškiais kriterijais bei „kultūros karo“ retorika bus bandoma diegti konservatoriškai (gal greičiau krikdemiškai?) suprantamas „esmines moralines vertybes“ ir kad „jos atsispindėtų ir būtų saugomos mūsų įstatymuose“, mes tikrai pasmerksime Lietuvos visuomenę „likti istorijos šalikėlėje“. Priminsiu dar kartą, kad TS-LKD turi tik 45 vietas Seime. Be liberalų neliks centro dešinės, kuri, norint kalbėti apie tikrai esminį vertybinį atsinaujinimą, Lietuvai yra būtina kaip oras. Čia, žinoma, gal ir darau klaidą, priimdamas norimą už esamą. Kai kurie TS-LKD politikai pagauti reliatyvaus laimėjimo euforijos taip pat. Mano kuklios personos neatsipeikėjimas per daug žalos nepridarytų, bet TS-LKD atveju koalicija žlugtų. Rytojaus Lietuvos valstybei ir jos piliečiams, šiais rinkimais parodžiusiais, jog norima eiti civilizuotos Vakarų politikos linkme, šito mažiausiai reikia.
Arkadijus Vinokuras
