Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 61 metų A. Karaliaus veiksmai (kaukės nukentėjusiajam nuėmimas bei stumtelėjimas) yra nepriimtini etikos bei moralės požiūriu, tačiau jie nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.
„Apeliantas nesuvaldė kilusių neigiamų emocijų, tačiau jo poelgis buvo spontaniškas, ekspresyvus, truko vos kelias akimirkas, o elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak teismo, spontaniškas, desperatiškas, ekspresyvus, tačiau neagresyvus poelgis realių neigiamų padarinių nesukėlė, todėl nėra pagrindo nuteisti apeliantą.
Ankstesniu teismo sprendimu per konfliktą prie griaunamos tarpukario vilos Kauno Žaliakalnio rajone žmogų ant statybinių medienos atliekų krūvos pastūmusiam A. Karaliui buvo skirta 2,5 tūkst. eurų bauda.
Teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, kad A. Karalius nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet visai Lietuvos visuomenei reikšmingo objekto išsaugojimu.
Nukentėjusiuoju šioje byloje buvo pripažintas vilos griovimo darbams vadovavęs bendrovės direktorius.
Incidentas įvyko 2020 metų spalį. Pasak dienraščio „Kauno diena“, A. Karalius teisme akcentavo, kad tai, dėl ko yra teisiamas, buvo jo reakcija į vandališkai niokojamą žymaus lietuvių architekto 1928 metų suprojektuotą vilą vienam pirmųjų Lietuvos savanorių, vila buvo griaunama be jokio informacinio stendo, kas atlieka šiuos darbus, ir nesant jokių užrašų ant tai darančiųjų aprangos, kas buvo panašu į veikiančią nelegalią gaują.
Pasak Kauno apygardos teismo, A. Karalius civilizuotai (teisėtai) aiškinosi susidariusią situaciją dar kelios dienos iki kilusio incidento, kantriai ir dalykiškai bendravo su objekto savininku bei griovimo darbus vykdančiu vadovu, informavo visas atsakingas institucijas – savivaldybę, statybos inspekciją, aplinkos apsaugos departamentą, policiją, tačiau jo pastangos bei pagalbos prašymai buvo neveiksmingi. Darbams vadovaujantis asmuo bei šių darbų užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol atsakingos institucijos išsiaiškins susidariusią situaciją dėl griovimo darbų teisėtumo.
Teismo vertinimu, A. Karalius buvo apimtas nevilties, nebežinodamas, ką dar gali padaryti, kvietėsi žiniasklaidos atstovus, kad šie atgrasytų darbų vykdytoją nuo tolesnio jų tęsimo, tačiau ir įjungtos filmavimo kameros reikiamo poveikio nedarė.
„Todėl, siekiant sugėdyti nukentėjusįjį, priversti jį atsitokėti, atskleidžiant jo tapatybę, apeliantas nutraukė šiam nuo veido apsauginę kaukę. Po to, D. G. bandant išeiti (pasitraukti), pastarąjį stumtelėjo, kad šis liktų įvykio vietoje, nevengtų atsakomybės ir atsakytų į visus susirinkusiems žmonėms rūpimus klausimus“ – rašoma nuosprendyje.
